Lenkijoje dėl nepriklausomybės minėjimo kilo visuomenės nepasitenkinimas

Nepriklausomybės maršą rengiančioms lenkų organizacijoms neleista jo rengti 100-mečio proga. Radikalai nenori atsisakyti savo simbolikos, o tautiečiai piktinasi, jog svarbi sukaktis bus paminėta nevykusiai.

Pernai Nepriklausomybės maršas buvo sukritikuotas pasaulio žiniasklaidos.<br>„Reuters“/„Scanpix“ nuotr.
Pernai Nepriklausomybės maršas buvo sukritikuotas pasaulio žiniasklaidos.<br>„Reuters“/„Scanpix“ nuotr.
Lenkai nesutaria, kaip minėti nepriklausomybės dieną. <br> Imago/Scanpix nuotr.
Lenkai nesutaria, kaip minėti nepriklausomybės dieną. <br> Imago/Scanpix nuotr.
Lenkai nesutaria, kaip minėti nepriklausomybės dieną. <br> AFP/Scanpix nuotr.
Lenkai nesutaria, kaip minėti nepriklausomybės dieną. <br> AFP/Scanpix nuotr.
Daugiau nuotraukų (3)

Specialiai „Lietuvos rytui“, Varšuva

Nov 11, 2018, 10:45 AM

„Turėjote trejus metus pasiruošti nepriklausomybės šimtmečio šventimui, tačiau nepadarėte nieko, o organizavimą atidavėte į rankas rasistinėms organizacijoms“, – tokiais ir dar brutalesniais kaltinimais Lenkijos vyriausybę dabar atakuoja internautai.

Prezidentas Andrzejus Duda ir valdančioji katalikiška Teisės ir teisingumo partija (TTP) kelis mėnesius kvietė tautiečius lapkričio 11 d. atvykti į sostinėje rengiamą Nepriklausomybės maršą, tačiau likus savaitei iki renginio paskelbė jo boikotą.

Mat maršą 15 metų rengiančios dvi kraštutinės nacionalistinės organizacijos – jaunalenkiai ir Tautinių radikalų stovykla (TRS) – nepakluso vyriausybės prašymams.

Šalies vadovai prašė, kad marše plevėsuotų tik valstybinės vėliavos ir nebūtų jokių rasistinių bei fašistinių simbolių, pabėgėlius ir Briuselį įžeidžiančių plakatų. Organizatoriai nesutiko.

„Ne taip turi būti švenčiamas Nepriklausomybės atgavimo šimtmetis“, – pareiškė sostinės merė Hanna Gonkiewicz-Waltz ir maršą uždraudė.

Varšuvos merė jį uždraudė ne tiktai dėl rasizmo, bet ir dėl užsitęsusio policininkų streiko.

Iniciatyvos ėmėsi prezidentas

Tą dieną, kai sostinės merė paskelbė uždraudžianti maršą, skubiai susitiko prezidentas A.Duda ir premjeras Mateuszas Morawieckis. Jie pranešė organizuojantys valstybinę demonstraciją.

Valdantieji pakvietė į minėtą renginį atvykti visus žmones, nes demonstraciją saugos kariškiai ir ji bus maksimaliai saugi.

Šis pranešimas vargu ar įtikino dėl saugumo, mat jaunalenkiai bei TRS pranešė, jog nepaisys draudimo ir tuo pat metu rengs Nepriklausomybės maršą.

„Net jeigu kas degs ir grius, Nepriklausomybės maršas įvyks, mes nesitraukiame!“ – savo tinklalapiuose parašė demonstracijos organizatoriai.

Jie pakvietė šalininkus į eitynes atvykti vilkint juodai, su veido kaukėmis ir informavo, kad jų palaikyti atvažiuos nacionalistai iš kitų ES valstybių.

Peilis į nugarą patriotams

Policijos komendantūros atstovas Mariuszas Ciarka sukritikavo sprendimą uždrausti Nepriklausomybės maršą: mat rengiant legalias eitynes iniciatoriai įsipareigoja patys palaikyti tvarką, o dabar visa atsakomybė teks policininkams, kurių kaip tik trūksta.

Užvirusias aistras dėl eitynių draudimo atspindi įtakingo kunigo, radijo „Radio Maryja“ vadovo Tadeuszo Rydzyko pareiškimas, jog maršo uždraudimas yra „peilis tautai į nugarą, patriotų paniekinimas“.

TTP vyriausybę palaikantis kunigas pareiškė, jog draudimas jam asocijuojasi su laikais, kai tauta buvo praradusi nepriklausomybę.

O jaunalenkių ekspirmininkas Krzysztofas Bosakas sakė, jog maršo uždraudimas ir valstybinio parado rengimas jo trasoje greičiausiai yra iš anksto suplanuota valdančiųjų akcija.

Nacionalistų tinklalapių komentaruose TTP yra netgi kaltinama patriotizmo išsižadėjimu.

Nori kitokio maršo

Dienraščio „Rzeczpospolita“ prašymu sociologinių apklausų firma „Ibris“ skubiai apklausė varšuviečius, ar jie pritaria tam, kad Nepriklausomybės maršą organizuoja nacionalistinės organizacijos.

79 proc. pareiškė nepritariantys, 19 proc. abejojo ir tik 2 proc. gyrė ir sakė norintys dalyvauti tokiame renginyje.

„Lenkijos problema yra ne fašistai, bet jų užtarėjai ir kurstytojai“, – parašė dienraštis „Gazeta Wyborcza“.

Dienraštis priminė, kad kraštutinės dešinės partijos visuomenėje yra visiškai nepopuliarios, o jų rengiamas maršas išpopuliarėjo tik todėl, kad jį parėmė TTP bei jai palanki žiniasklaida.

„Lietuvos ryto“ korespondentas buvo liudininkas, kaip prieš 14 metų į pirmą Nepriklausomybės maršą atėjo vos 200 nacionalistų ir futbolo chuliganų.

Po metų demonstrantų jau buvo tūkstantis, dar po metų penki tūkstančiai, o vėliau apie 100 tūkstančių.

Tuo metu, kai kitos partijos kritikavo maršo organizatorius ir reikalavo jį uždrausti, TTP politikai demonstrantus vadino tikraisiais patriotais ir ragino partijos kolegas bei šalininkus eiti kartu.

Spėjama, jog taip TTP siekė savo gretose suvienyti visus dešiniuosius, kad nesustiprėtų kokia nors radikalesnė partija.

Išsigandusi pasaulio žiniasklaidos kritikos dėl rasistinių šūkių per Nepriklausomybės maršus, TTP ėmė oficialiai nuo jo atsiriboti, o šįmet uždraudė.

Kaip tvirtina žurnalas „Polityka“, nacionalistams ilgai pataikavusi TTP paspendė sau spąstus – sustiprėję Nepriklausomybės maršo organizatoriai tapo jiems nebepavaldūs.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.