Į iškilmes Prancūzijos sostinėje šį savaitgalį susirinko apie 70 pasaulio lyderių, tarp jų – ir JAV prezidentas Donaldas Trumpas. Pastarasis užsitraukė visuomenės pyktį, kai šeštadienį dėl blogo oro atšaukė suplanuotą kelionę į JAV karių kapines Prancūzijoje.
A.Merkel tapo pirmąja Vokietijos lydere nuo Antrojo pasaulinio karo, apsilankiusia miške netoli šiaurės Prancūzijoje esančio Kompjeno miesto, kur prieš šimtą metų pasirašyta karą pralaimėjusios Vokietijos paliaubų sutartis.
A. Merkel kartu su E. Macronu taip pat atidengė paminklinę lentą, žyminčią Prancūzijos ir Vokietijos susitaikymą, ir padėjo vainiką.
Mini visas pasaulis
Praėjus šimtui metų nuo Pirmojo pasaulinio karo pabaigos, gyvenimas Indijoje, Australijoje ir Naujojoje Zelandijoje sekmadienį kuriam laikui sustojo – žmonės čia rinkosi atsiminti daugiau kaip 150 tūkst. per konfliktą žuvusių tėvynainių.
Į liūdnas ceremonijos susirinkusių žmonių minios atidavė pagarbą per Pirmąjį pasaulinį karą žuvusiems žmonėms.
Tautų Sandraugos narių, kurių pajėgos prieš šimtmetį buvo dislokuotos visame pasaulyje, lyderiai minėjimuose sekmadienį skleidė taikos žinutę.
„Tai buvo karas, kuriame Indija tiesiogiai nedalyvavo, bet mūsų kariai kovojo visame pasaulyje tik tam, kad atneštų taiką“, – socialiniame tinkle „Twitter“ sekmadienį parašė Indijos premjeras Narenda Modi.
Tuo tarpu Australijos sostinėje Kanberoje šalies ministras pirmininkas Scottas Morrisonas kalbėjo apie australų aukas toli nuo tėvynės buvusiuose mūšių laukuose, pavyzdžiui, Šiaurės Prancūzijoje.
„Mūsų rytojui jie atidavė savo šiandieną. Tyloje mes įsipareigojome likti su tais, kurie grįžo namo“, – atminimo ceremonijoje susirinkusiems žmonėms sakė S. Morrisonas.
Iš 400 tūkst. jaunų australų, įstojusių į kariuomenę, daugiau kaip 300 tūkst. tarnavo užsienyje ir beveik 62 tūkst. jų žuvo apkasuose. Daugiau nei 10 tūkst. karių iš Australijos ir Naujosios Zelandijos žuvo per nutrauktą Galipolio pusiasalio operaciją, kuri suartino minėtąsias dvi šalis.
Griaudintis karilionas
Per paliaubų šimtmečio minėjimą Naujojoje Zelandijoje žmonės 11 valandą ryto – kuomet įsigaliojo paliaubos – dalyvavo dviejų tylos minučių ceremonijoje.
Velingtono krantinėje paliaubų šimtmetį žymėjo 100-o ginklų šūviai, skambantys bažnyčių varpai, įjungtos skubios pagalbos tarnybų automobilių ir laivų sirenos.
„Griaudintis karilionas atkartojo spontaniško džiaugsmo bangą ir viltį, kuri nuvilnijo per Naująją Zelandiją, kai buvo paskelbta apie paliaubas“, – kalboje sakė šalies ministrė pirmininkė Jacinda Ardern.
Per 1914 metais įsiplieskusį karą buvo mobilizuota daugiau kaip 70 mln. karių, apie 10 mln. jų žuvo.
Užsienyje iš viso tarnavo daugiau nei 100 tūkst. Naujosios Zelandijos piliečių – daugiau kaip 10 proc. visų šalies gyventojų; 18,3 tūkst. jų žuvo.
„Nė viena šeima, nė viena bendruomenė Naujojoje Zelandijoje nebuvo nepaliesta šio karo padarinių“, – naujienų agentūrai AFP sakė Pirmojo pasaulinio karo šimtmečio minėjimo programų direktorė Sarah Davies.
