„Emmanuelis Macronas siūlo kurti savąją armiją, kad gintų Europą nuo JAV, Kinijos ir Rusijos. Bet per Pirmąjį ir Antrąjį pasaulinį karą (agresorė) buvo Vokietija. Kokioje gi padėtyje atsidūrė Prancūzija?“ – socialiniame tinkle „Twitter“ klausė Baltųjų rūmų vadovas.
„Paryžiuje pradėta mokytis vokiečių kalbos, kol atėjo JAV. Mokėkit už NATO arba ne!“ – pridūrė jis.
Savaitgalį D. Trumpas supyko dėl E. Macrono pareiškimų, jog Europai būtina nuosava kariuomenė, ir kad šio žemyno saugumui kelia grėsmę ne tik Rusija ir Kinija, bet ir Jungtinės Valstijos.
Respublikonų partijai priklausantis prezidentas ne kartą kritikavęs sąjungininkus Europoje už tai, kad esą per mažai skiria lėšų savo gynybai, ypač Vokietija.
Drauge su dešimtimis kitų valstybių lyderiais savaitgalį lankėsi Prancūzijoje, kur buvo minimos Pirmojo pasaulinio karo pabaigos metinės. Nusileidęs Paryžiuje JAV prezidentas paskelbė „Twitter“, kad siūlymas kurti „tikrą Europos armiją“ yra „užgaulus“.
Šeštadienį po derybų su D. Trumpu įrašytame CNN interviu E. Macronas sakė, kad kalbėjosi su JAV vadovu apie tai, ką Eliziejaus rūmai pavadino nesusipratimu.
Abu lyderiai sutinka, kad derėtų „geriau dalytis našta NATO viduje“; tai reiškia, kad Europa turėtų būti mažiau priklausoma nuo JAV gynybai skiriamų lėšų, nurodė E. Macronas.
Tačiau CNN jis pareiškė: „Tiesą sakant, nenoriu, jog Europos šalys didintų gynybos biudžetus, kad nusipirktų amerikietiškų ir kitokių ginklų ar medžiagų iš jūsų pramonės.“
JAV pareigūnai savo ruožtu pabrėžė, kad Vašingtonas, nepaisant D. Trumpo komentarų, yra visiškai įsipareigojęs NATO.
Tuo metu NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas sveikino didesnes Europos Sąjungos pastangas gynybos srityje, galinčias sustiprinti Aljansą. Tačiau jis pabrėžė, kad Europos pajėgos turėtų papildyti NATO, o ne jas pakeisti. Aljanso vadovas taip pat sakė, kad „europiečiai turi patys spręsti, kaip organizuoti bendradarbiavimą gynybos ir saugumo srityje“.
