Profesinės sąjungos, tarp jų pagrindinė šalies darbuotojų teises ginanti organizacija GSEE, reikalauja, kad ministro pirmininko Aleksio Cipro kairiųjų vyriausybė keltų darbo užmokestį, Graikijai užbaigus trečiąją ir paskutinę ES vadovaujamą tarptautinių kreditorių pagalbos programą.
Trečiadienį dėl streiko laivai neišplauks iš uostų, nevažinės tarpmiestiniai traukiniai, numatomi visuomeninio transporto eismo sutrikimai pagrindiniuose šalies miestuose.
„Pagaliau reikia užbaigti baudžiamąją griežtų taupymo priemonių politiką“, – nurodoma GSEE pareiškime.
Profesinė sąjunga ragina oficialiai didinti minimalų darbo užmokestį nuo dabartinių 580 eurų iki 751 euro.
Rugpjūčio mėnesį Graikija sėkmingai pasitraukė iš paskutinės – trečiosios – tarptautinės pagalbos programos. Tačiau pagal susitarimą su Europos kreditoriais Atėnams teks iki 2022 metų išlaikyti 3,5 proc. BVP pirminio biudžeto pertekliaus lygį, atskaičius skolų išmokas, o iki 2060 metų Graikijos vyriausybei šį rodiklį teks išlaikyti 2,2 proc. lygį.
Graikija iki šiol turi milijardų eurų įsiskolinimą kreditoriams ir jai yra taikoma „priežiūra po programos įgyvendinimo“.
Nedarbo lygis Graikijoje pirmą kartą nuo 2011-ųjų nukrito žemiau 20 proc., tačiau dauguma graikų ir toliau sunkiai verčiasi dėl didelių mokesčių ir smarkiai sumažintų pajamų.
Kitas nerimą keliantis ženklas yra Graikijos bankų patirti sunkumai, dėl kurių jų rinkos vertė šiemet mažėjo milijardais.
Kitos profesinės sąjungos lapkričio 14 dieną surengė atskirą vienos dienos streiką, kuriame dalyvavo valstybės tarnautojai ir mokytojai.
Europos Sąjunga, Europos centrinis bankas ir Tarptautinis valiutos fondas Graikijai paskolino iš viso 289 mlrd. eurų per tris pagalbos programos etapus 2010, 2012 ir 2015 metais.
Graikija yra penkta ir paskutinė euro zonos šalis po Portugalijos, Airijos, Ispanijos ir Kipro, kuriai prireikė finansinės pagalbos programos.
