Prancūzijos sostinėje Paryžiuje savaitgalį virė didelio masto neramumai.
Grupės kaukėtų jaunų vyrų su metaliniais strypais ir kirviais kėlė neramumus Paryžiuje. Jaunuoliai padeginėjo automobilius ir pastatus, suniokojo net prancūzų pasididžiavimą – Triumfo arką
Supleškėjo dešimtys paryžiečių automobilių, vyko protestuotojų susirėmimai su riaušių policija, dužo parduotuvių vitrinos, nors kai kurias jų prieš savaitgalį prekybininkai ir užkalė.
Iš viso per bene didžiausias riaušes Paryžiuje pastaraisiais metais buvo sužeista 100 žmonių, o 412 atsidūrė areštinėje.
Protestai visoje Prancūzijoje prasidėjo lapkričio 17 d. Protestuotojai blokavo kelius į parduotuves ir gamyklas visoje šalyje.
Po šių protestų protestų Prancūzijos vyriausybė ėmėsi veiksmų. Antradienį buvo pranešta, kad valdžia ruošiasi atsisakyti mokesčių dyzelinui didinimo.
Premjeras Edouardas Philippe'as paskelbė, kad planuotas kuro akcizo padidinimas bus įšaldytas 6 mėnesiams.
Šviesą atspindinčiomis liemenėmis vilkintys žmonės protestų metu statė barikadas, taip rodydami nepasitenkinimą dėl brangstančių dyzelinių degalų bei žemo gyvenimo lygio.
Tačiau vėliau šis nepasitenkinimas virto pasipriešinimo judėjimu prieš Prancūzijos prezidento politiką, kuri protestuotojams atrodo elitistinė.
„Valstybė mane nužudė“, „Macronas turi pasitraukti“ – tokie užrašai buvo ant protestuotojų plakatų ir liemenių, o ant vieno stulpo kabojo ir pakaruoklio muliažas.
Pasak policijos, į protestuotojų minias įsisuko kraštutinės dešinės ir kraštutinės kairės atstovai, jie ragino elgtis agresyviai, kurstė smurtą, vykdė padegimus.
Susidariusi situacija tokia sudėtinga, kad net prabilta apie nepaprastosios padėties įvedimą. Pastarąjį kartą Prancūzija ją skelbė po džihadistų atakų Paryžiuje 2015 metais.
Vos sugrįžęs iš G20 susitikimo Argentinoje Prancūzijos vadovas E.Macronas sekmadienį surengė skubų susitikimą su savo kabinetu ir ministru pirmininku Edouard’u Philippe’u.
Pastarasis pirmadienį mėgino įtikinti politinius priešininkus imtis bendrų veiksmų, kad tris savaites nenurimstantys protestuotojai būtų suvaldyti.
Socialistų lyderis Olivier Faure’as ragino premjerą atsisakyti mokesčių dyzelinui didinimo ir grąžinti turto mokestį, kuris buvo panaikintas atėjus centristų valdžiai.
„Mes norime, kad metodai pasikeistų. Kai kam reikia nusileisti nuo Olimpo kalno“, – turėdamas galvoje E.Macroną, prancūzų pravardžiuojamą graikų Dievo Jupiterio vardu, sakė O.Faure’as.
Šiandien nuo Olimpo kalno leisis E.Philippe’as – jo laukia sudėtingos derybos su protestuotojais.
Premjeras pamėgins sumažinti įtampą artėjant dar vienam savaitgaliui, per kurį vėl gali įvykti protestai.
Prancūzijos Senatas šiandien taip pat rinksis diskutuoti, ar savaitgalį buvo deramai parinktos saugumo priemonės ir ką dar vertėtų padaryti, kad nuo protestuotojų įniršio būtų apsaugotas paryžiečių turtas ir turistai.
Kantrybė trūksta ir degalinių verslo savininkams Prancūzijoje. Šalies naftos pramonės milžinas „Total“ vakar pranešė, esą keliasdešimtyje įmonės degalinių baigėsi degalai „geltonosioms liemenėms“ jau dvi savaites protestuojant dėl degalų akcizų padidinimo. „Total“ atstovas tikino, kad „geltonosios liemenės“ blokuoja priėjimą prie 11 degalų saugyklų visoje šalyje.
Dėl protestų degalai nepasiekia 75 iš 2200 „Total“ degalinių įvairiose šalies dalyse. Protestuotojai taip pat neleidžia patekti į kai kuriuos prekybos centrus ir oro uostus.
