„Mokytojų kantrybė vesti taikias derybas su vyriausybe išseko, tad vis daugiau mūsų pasisako už radikalų protestą“, – pareiškė Lenkijos mokytojų profsąjungos (LMP) lyderis Slawomiras Broniarzas.
Radikalaus protesto idėja mokytojams kilo po to, kai prieš tris savaites tokiam žingsniui ryžosi policininkai.
Supanikavusi vyriausybė per kelias dienas įvykdė jų reikalavimus.
Policininkai beveik kas pusmetį rengė demonstracijas prie Seimo ir vyriausybės reikalaudami didesnių algų bei papildomų privilegijų, tačiau jų prašymai buvo ignoruojami.
Sugalvojo gudrybę
Prieš Nepriklausomybės dienos šventę lapkričio 11 dieną profsąjungos vadovai sugalvojo gudrybę – paragino policininkus poliklinikose imti nedarbingumo pažymėjimus. Pareigūnai šio raginimo paklausė, tad daugelyje miestų policijos veikla buvo paralyžiuota – į darbą neatėjo nuo 20 iki 50 procentų darbuotojų.
Vyriausybė išsigando, kad per Nepriklausomybės paradą Varšuvoje gali kilti didžiulės riaušės, o jų nebus kam tramdyti, tad skubiai įvykdė visus policininkų reikalavimus.
„Policininkai parodė mums pavyzdį: jei vyriausybė yra kurčia mūsų prašymams, į kovą galima pasitelkti ir ne visai teisėtas priemones“, – pareiškė S.Broniarzas.
Siūlo imti pavyzdį
LMP skubiai sukvietė vadovybės pasitarimą ir nusprendė atlikti vidinę pedagogų apklausą.
Jų buvo klausiama, ar pritaria radikaliam protestui ir už kokį variantą pasisako. Galutiniai apklausos rezultatai bus žinomi mėnesio pabaigoje, bet LMP nusprendė paviešinti Lodzės, antro pagal dydį šalies miesto, bei to regiono pedagogų reikalavimus.
Paaiškėjo, kad 37,8 proc. mokytojų siūlo imti pavyzdį iš policininkų ir solidariai „susirgti“ per abitūros egzaminus. Beveik tiek pat pedagogų – 37,2 procento vis dėlto pasisakė už visuotinį streiką, o 13 procentų pasiūlė neišvesti baigiamojo trimestro pažymių.
Keli procentai pedagogų pasiūlė surengti bado streiką Švietimo ministerijos patalpose. Tiktai 6,6 proc. mokytojų pareiškė neprisidėsiantys prie protestų.
S.Broniarzo teigimu, mokytojų sprendimas masiškai „susirgti“ per abitūros egzaminus gali sukelti didelį tėvų ir mokinių nepasitenkinimą, tačiau dar didesnis pyktis gali nukrypti į vyriausybę ir ji bus priversta derėtis.
LMP pirmininkas pripažįsta, kad pedagogams išsikovoti geresnes algas trukdo vienybės stoka, nes į demonstracijas atvyksta mažuma mokytojų.
Reikalavo kelti algas
LMP reikalauja algas skubiai padidinti 1000 zlotų (233 eurais), o vyriausybė tvirtina tam neturinti lėšų. Švietimo ministerija giriasi, kad šįmet algas mokytojams padidino 5,35 proc., ir žada panašiai kelti ateinančius dvejus metus.
„Nors kalbama apie atlyginimų didėjimą 5 proc., iš tiesų pedagogai gaus daugiau“, – tikino ministrė.
Bet LMP tvirtina, kad ministerijos skaičiavimai yra išlaužti iš piršto, o šiemetinį algų padidinimą esą anuliavo specialių priedų ir kompensacijų panaikinimai.
Nuo šių metų panaikintos kompensacijos už butą, kurias gaudavo kaimų ir mažų miestelių mokytojai.
Be to, minėtų vietovių mokytojams nebebus išmokamos premijos, vadintos keturiolikta alga.
Kartu buvo pailgintas stažas, reikalingas aukštesnei kvalifikacijai ir didesnei algai gauti, sumažintos lėšos, skirtos mokytojų sanatoriniam gydymui.
„Kai į sostinę nuvykę langus ima daužyti ir padangas deginti triukšmingi angliakasiai, visos vyriausybės jų išsigąsta ir skiria lėšų, o į kasmečius inteligentiškus pedagogų prašymus niekas nekreipia dėmesio“, – skundėsi S.Broniarzas ir žadėjo radikaliu streiku pagaliau išreikalauti didesnių algų.
