„Šiandien artimoje aplinkoje smurtą kenčiantys žmonės nėra apsaugoti, jeigu smurtautojo veiksmai neperžengia nusikaltimo ribos“, – pareiškė T.Moskalkova.
Ji tikino mananti, kad 2017 metais Rusijoje priimtas smurto artimoje aplinkoje dekriminalizavimo įstatymas buvo klaida.
Rusijos žmogaus teisių kontrolierė taip pat tikino, kad šalis turi kuo greičiau ratifikuoti Konvenciją, draudžiančią bet kokią moterų diskriminaciją.
Organizacija „Human Rights Watch“ teigė, jog smurto artimoje aplinkoje dekriminalizavimas Rusijoje turėjo neigiamų pasekmių.
Tvirtinama, jog priėmus šį įstatymą smurtautojai pasijuto nebaudžiami, o teisėsauga kreipia mažiau dėmesio į moterų skundus dėl patiriamo smurto.
Tiesa, priėmus įstatymą, Maskva džiaugėsi, kad skundų dėl namuose patiriamo smurto sumažėjo. Bet tai tebuvo gražus fasadas, slepiantis visai kitokią tiesą – Rusijoje moterys ėmė rečiau kreiptis į teisėsaugą, nes nesitiki būti apsaugotos.
Anksčiau už tokį nusikaltimą maksimali skiriama bausmė siekė 2 metus už grotų.
Taip praėjusiais metais kreipimųsi dėl smurto artimoje aplinkoje sumažėjo beveik perpus – nuo 65,5 tūkst. 2016 m. iki 36 tūkst. 2017 m.
Nacionalinio smurto prevencijos centro ANNA vadovė Marina Pisklakova-Parker teigė, kad statistika rodo, jog moterys yra mažiau linkusios pranešti apie patiriamą žiaurumą policijos pareigūnams, nes nemano, kad skriaudėjai bus nubausti.
„Valdžiai labai patinka skaičiai. Kalbėdama apie dekriminalizavimą ji gali pasinaudoti statistika ir aiškinti, kad moterys nebeprašo pagalbos, tad smurto atvejų mažėja. Tačiau viskas yra priešingai“, – rašė moterų teises ginanti tinklaraštininkė Ana Rivina.
Aktyvistų, kovojančių su smurtu namuose, skaičiavimais, daugiau negu 16 mln. moterų kasmet Rusijoje tampa aukomis. („The Moscow Times“, LR)
