Nors įvykių, kurie prasidėjo 2013 metų lapkričio 21 dieną, niekas iki šiol nepamiršo, lygiai po penkių metų ir keturių dienų užgimė nauji kariniai konfliktai tarp Rusijos ir Ukrainos valstybių. Naujas konflikto židinys įsiplieskė Kerčės sąsiauryje jungiančiame Azovo ir Juodąją jūrą.
„Susidarė ganėtinai sudėtinga padėtis, – įvykį komentavo Vilniaus universiteto (VU) Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) politologas Kęstutis Girnius. – Kol kas nėra visiškai aišku kas atsitiko. Taip, faktas žinomas, jog taranavo Ukrainos laivą, tačiau nežinome kur jis buvo ir ar jis prašė leidimo plaukti per Kerčės sąsiaurį. Nuo to iš dalies ir priklauso, kaip vertėtų šį įvykį vertinti. Sakyti, jog Rusija ar Ukraina dėl įvykių Azovo jūroje skleidžia propaganda negalime, nes dar nėra viskas aišku“, – mano politologas.
Sąsiauryje taranuoti ir apšaudyti, o tada užimti ir iki šiol negražinti tiek ukrainiečių laivai, tiek visa įgula – 24 jūreiviai. Tai įvyko po to, kai Rusijos pasieniečių laivai neleido trims ukrainiečių laivams kirsti Kerčės sąsiaurį ir patekti į Azovo jūrą.
Ukraina teigia, jog konfliktas įvyko tarptautiniuose vandenyse, kurie yra netoli Kerčės sąsiaurio. Be to, Rusijos ir Ukrainos valstybės 2003 metais pasirašė sutartį, kuri įteisina netrukdomą patekimą į Azovo jūrą per minėtą sąsiauryje.
Tiesa, sutartis pasirašyta tuo metu, kuomet Krymas priklausė Ukrainos teritorijai. Nuo 2014 metų Rusija Krymą laiko savo valstybės teritorija, o Kerčės sąsiauris jungiantis šiuos regionus prižiūrimas per padidinamąjį stiklą.
Pasak K.Girnio, abi konflikto pusės turi savo pozicijas, kurios, deja, nėra iki galo aiškios.
„Manau, kad visi sutinka, jog ukrainiečių laivai negavo leidimo plaukti. Klausimas ar jie prašė to leidimo ir Rusija atsisakė jį suteikti. Be to, Rusija pateikė skundą dėl to, jog ukrainiečių laivai buvo išjungę specialią sistemą, kuri leidžia matyti laivų padėtį GPS pagalba“, – įvykių Kerčės sąsiauryje kategoriškai vertinti nelinkęs K.Girnius.
Politologui antrina ir informacinių karų specialistas Mantas Martišius. Eksperto teigimu, apie įvykį žinome per mažai ir atskirti kas iš tiesų yra melas, o kas nėra – negalime.
„Įvykiai Kerčės sąsiauryje įvyko ir čia yra faktas, tačiau kokios to priežastys, kas ir ką darė yra keliančios abejonių ir galima dėl to diskutuoti“, – į situaciją Kerčės sąsiauryje atsargiai žvelgia M.Martišius.
Rusijos žiniasklaida: įvykiai Kerčės sąsiauryje yra Ukrainos prezidento provokacija
Apšviesdama „karštus“ įvykius Kerčės sąsiauryje dalis Rusijos žiniasklaidos nutylėjo faktą, jog buvo apšaudyti Ukrainos laivai. Be to, jie nepaminėjo ir fakto, jog Rusijos kariai taranavo Ukrainos laivą. Vietoje to, Rusijos medija skleidė žinią, jog Ukrainos kariniai laivai nelegaliai įplaukė į Rusijos teritoriją.
Rusijos televizijos kanalas „Vesti” lapkričio 25-osios dienos vakaro žiniose, toliau ignoravo Rusijos laivyno paleistą ugnį ir teigė, jog jų tarnybos nieko apie tai nežino. Tik dienos pabaigoje dalis portalų paskelbė, kad rusai buvo priversti panaudoti ginklus tam, kad Ukrainos laivai būtų sustabdyti.
Rusijoje konfliktas Kerčės sąsiauryje buvo vaizduojamas kaip agresija prieš Rusijos Federaciją, kurią inicijavo Ukrainos prezidentas Petro Porošenka. Naujienų portalai įžvelgė ir sąmokslo teoriją, pagal kurią P.Porošenka tyčia inicijavo konfliktą, jog susitirpintų savo pozicijas prieš artėjančius Ukrainos prezidento rinkimus, kurie vyks 2019 m. kovo mėnesį.
Politikos ekspertas K.Girnius sutinka, jog šis įvykis gali turėti ir prieš rinkiminį kontekstą.
„Ukrainoje greitai vyks rinkimai, P.Porošenkos populiarumas yra vos 9-10 procentų. Dauguma ekspertų mano, jog jis rinkimų nelaimės, tad tokiu atveju jam irgi naudinga parodyti, jog yra ginama Ukrainos teisė prieš Rusijos piktuosius agresorius“, – pasakoja politikos mokslų daktaras K.Girnius.
Tačiau politologas priduria, jog šis konfliktas yra naudingas ne tik Ukrainos prezidentui, bet ir Vladimirui Putinui.
„Galimi keli situacijos variantai: incidentą sąmoningai sukėlė Rusijos arba Ukrainos viršūnės arba tai atsitiko dėl jūreivių kaltės.
Tačiau yra aišku, kad abejoms pusėms tai yra naudinga. V.Putinui naudinga, nes jo populiarumas smunka, o po šio įvykio jis gali pasirodyti kaip ryžtingas vadovas. Būtina prisiminti, jog jo populiarumas labai kilo, kuomet buvo aneksuotas Krymas“, – teigia K.Girnius.
Konfliktas Kerčės sąsiauryje įvyko vos kelios dienos iki G20 šalių susitikimo Argentinoje. K.Girnius nuomone, karinis konfliktas Juodojoje jūroje vargu ar galėjo būti planuojamas iš anksto.
„Aš esu šiek tiek skeptiškas dėl to, ar Kremlius tiesiog nurodinėjo ką reikia daryti. Incidentas įvyko kaip tik prieš G20 susitikimą. V.Putinui yra labai svarbu laiduoti, kad Rusija būtų laikoma nepriekaištinga tarptautinės visuomenės nare, , o tokie neramumai, kurie įvyko Kerčės sąsiauryje, jam yra visiškai nenaudingi. Galiausiai Donaldas Trumpas atsisakė su juo susitikti būtent pabrėždamas šį įvykį“, – mano K.Girnius.
Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas griežtai kritikavo „Rusijos agresiją“ Ukrainos atžvilgiu. V.Putinas bandė įtikinti D.Trumpą ir Prancūzijos bei Vokietijos lyderius, jog Rusijos veiksmai buvo pateisinami. Norėdamas pagrįsti savo poziciją jis net išsitraukė popieriaus lapą ir nubraižė ginčijamo rajono žemėlapį.
Iš karto po įvykio: Rusijos naujienų portalų melas
Internetinis tinklapis Stopfake, dieną po įvykių Kerčės sąsiauryje, atskleidė rusų žiniasklaidos portalų melą. Keli rusiški naujienų portalai (RIA Novosti, Ukraina.ru, Vzglyad, Snob, Dožd) paskleidė melagingą žinią, jog Ukrainos ginkluotosios pajėgos smarkiai apšaudė civilių apgyvendintas teritorijas Donbaso regione.
Informacinio karo eksperto M.Martišiaus manymu, Rusijos propagandos metodai nesikeičia.
„Propagandos metodai ir sklaida televizijos kanalais, internetiniais portalais išliko, bet keičiasi tematika“, – sako M.Martišius.
Žinia apie Ukrainos karinių pajėgų puolimą Donbase savo socialinio tinklo „twitter“ paskyroje pasidalino ir televizijos kanalas „Dožd“, kuris yra laikomas nepriklausoma ir liberalia televizija.
M.Martišius sako, jog visuomenė yra susidariusi klaidingą nuomonę dėl liberalių ir nepriklausomų rusiškų televizijos kanalų. Eksperto teigimu, šiuo metu negalima aklai tikėti praktiškai visais žiniasklaidos kanalais sklindančiais iš Rusijos.
„Visuomenė įsivaizduoja, kad dalis Rusijos žiniasklaidos priemonių yra liberalios ar nepriklausomos, todėl automatiškai tampa teisingomis. Tačiau reikia pasakyti, kad tas pats kanalas „Dožd“ po 2014 metų buvo patyręs ypatingą spaudimą. Jį išmetė iš pagrindinių Rusijos kabelinių transliuotojų. Jo matomumas buvo sumažėjęs ir kanalui buvo uždrausta rodyti reklamas.
Vėliau kanalui apribojimai buvo panaikinti, tačiau negalėčiau pasakyti, kad jis yra visiškai nepriklausomas ir gali transliuoti tai, ką nori. Ir tai, kad jie dabar kartas nuo karto bando pataikyti į „taktą“ yra logiška. Veikiant tokioje priešiškoje žodžio laisvei aplinkoje būti laisvu šaukliu negalima, nes tiesiog su tavimi susidoros“, – aiškią poziciją dėl Rusijos žiniasklaidos transliuotojų objektyvumo išsakė VU komunikacijos fakulteto docentas M.Martišius.
Ukrainos karinių pajėgų spaudos tarnyba paneigė šias Rusijos žiniasklaidos pretenzijas ir pabrėžė, kad nebuvo vykdomos kovos. Priešingai, Ukrainos armija atkreipė dėmesį į tai, kad lapkričio 25 dieną buvo užregistruota 16 išpuolių iš Rusijos separatistinės pusės, įskaitant sunkiųjų ginklų panaudojimą.
Matomas informacinio karo pokytis
Pareiškimas apie tai, kad Rusija yra puolama ilgą laiką dominavo Kremliaus propagandoje. V.Putinas pozicionavo save kaip Rusijos kariuomenės vadą, kuris buvo apgultas vakarų karinėse, ekonominėse ir net tarptautinio sporto srityse.
Šios propagandos pėdsakus buvo galima įžvelgti jau 2012 metais, kai V.Putinas buvo išrinktas savo trečiajai prezidentinei kadencijai. Negana to, propagandos augimas sparčiai pakilo 2014 metais, kuomet buvo aneksuotas Krymas.
„Manau, kad naratyvas išliko panašus, – sako K.Girnius. – Rusijos žiniasklaida kalba, jog vykusio perversmo metu neteisėtai buvo pašalintas Vktoras Janukovičius, o žmonės Kryme ir rytų Ukrainoje yra nepatenkinti ir išreikšdami savo valią bando atsiskirti.
Ukraina teigia, jog vyko Rusijos kurstyti neramumai, o jų šalyje kovojo Rusijos kariai. Abi šalys ieško argumentų, tačiau pagrindinis naratyvas nesikeičia: Ukraina gina savo nepriklausomybę, o Rusija gina rusakalbių ukrainiečių teises“, – mano K.Girnius.
M.Martišius turi šiek tiek kitokią nuomonę. Informacinius karus tiriančio specialisto teigimu, galime matyti naujų informacinio karo temų, kurios kinta priklausomai nuo aktualių įvykių.
„Rusijos skleidžiamos propagandos turinys prisitaiko prie aktualijų ir svarbių įvykių. Nebematome tokių frazių kaip NATO, neteisėtas prezidento nuvertimas ar fašistų atėjimas į valdžią. Rusijos žiniasklaidos priemonės pamatė, kad ši informacija nebėra aktuali ir ji nėra akcentuojama. Kitą vertus, nuolatos kalbama, kad Kijevas yra neteisus, o žmonių apsisprendimo teisė Donecke ir Luhankse yra teisėta. Iš esmės, galime sakyti, jog pakito temos“, – informacinio karo tarp Rusijos ir Ukrainos pokyčius aiškina M.Martišius.
Rusijos vidaus politikos ekspertas Andrėjus Kolesnikovas mano, kad V.Putino tarptautiniai išsišokimai nebėra tokie efektyvūs, o smunkantis politiniai reitingai verčia imtis drastiškų priemonių.
„Įvykiai Kerčės sąsiauryje yra skirti mobilizuoti V.Putino politinę situaciją šalyje. Tačiau V.Putino užsienio politikos pergalės nebeveikia taip efektyviai ir nedaro tokios ryškios įtakos jo reitingams. Laisvos žiniasklaidos erdvė Rusijoje siaurėja, tai ilga istorija“, – sako Rusijos vidaus politikos ekspertas.
Specialisto teigimu, Rusijos skleidžiama propaganda yra traktuojama kaip „skaldyk ir valdyk“ ir toks metodas naudojamas jau ilgą laiką. Tačiau dar iki įvykių Maidane, Rusijos informacinio karo braižas skyrėsi ir tik ilgainiui prisitaikė prie tobulėjančių technologijų, atsiradusių socialinių tinklų bei lengvesnės informacinės sklaidos.
Informacinių karų specialistas M.Martišius atskleidžia metodą, kurį pastaruoju metu galima įžvelgti Rusijos žiniasklaidos informacijos sklaidoje.
„Rusijos logika yra tokia: versti ilgainiui abejoti bet kokia informacija. Žmogus apskirtai pradės abejoti ar gali būti skleidžiama nešališka informacija, nes visi meluoja, bet ne visi pagaunami. O tokia padėtis yra naudinga tam kas turi didesnę galią, šiuo atveju – Rusija“, – apie Rusijos dezinformacijos skleidimo pasekmes kalba M.Martišius.
Politologas K.Girnius priduria, jog Kerčio sąsiauris šiuo metu yra kur kas pavojingesnė vieta įvykti dar vienam konfliktui, nei Donbasas bei mano, jog gali kilti rimtų provokacijų ir tikrai yra pagrindo rūpintis. Politologas išskiria aiškų Rusijos tikslą, kurio įrankiu tampa ir žiniasklaida.
„Manau, kad yra įvairių propagandos skleidimo metodų ir tikslų. Šiuo atveju Rusijai yra labai svarbu nenusileisti ir pabrėžti, jog neleis JAV ir NATO užimti to, ką laiko beveik savo teritorija. Jei vakarai sako, jog Rusija bando skaldyti ir valdyti, tai V.Putino šalininkai teigia, jog NATO vykdo slenkančią okupaciją. Viena šalis po kitos prisijungia prie vakarų bloko, kol Rusija bus apsupta. Šito Rusija tikrai bijo“, – sako K.Girnius.
Gruodžio 4-ąją Berdyansko ir Mariupolio uostai vėl buvo atidaryti. Judėjimas Kerčės sąsiauryje iš dalies vėl atkurtas, tačiau Ukrainos ginkluotojų pajėgų vadas portalui Reuters teigė, jog šiuo metu iš Rusijos jaučiama didžiausia karinė grėsmė nuo 2014 metų, kuomet V.Putino valdoma valstybė aneksavo Krymą.
Ukrainos prezidentas P.Porošenka pasirašė įstatymą, kuris nuo 2019 metų balandžio 1-sios nautrauks Ukrainos ir Rusijos susitarimą dėl draugystės, bendradarbiavimo ir partnerystės.
Gruodžio 12-ąją Vokietijos kanclerė Angela Merkėl viešai pasakė, jog artėjančiame ES lyderių susitikime sieks sankcijų Rusijai pratęsimo.
