Ukrainos stačiatikių dvasininkai posėdžiauja XI amžiaus Šv. Sofijos katedroje, siekdami rasti būdą suvienyti šalies ortodoksų bendruomenes. Kijevo vyriausybė tikisi, kad toks žingsnis dar labiau sumažins Rusijos įtaką šalyje.
Prezidentas Petro Porošenka trumpam apsilankė tikinčiųjų sambūryje prieš įžengdamas į katedrą, kur jis turėtų dalyvauti sinode.
„Stovėkime ir melskimės, kad šiandien būtų įkurta Ukrainos Bažnyčia“, – sakė valstybės vadovas, paspaudęs rankas keliems sambūrio dalyviams.
Per ateinančiais metais vyksiančius rinkimus naują kadenciją siekiantis užsitikrinti P. Porošenka nepriklausomos Bažnyčios įkūrimą įtraukė į savo kampanijos uždavinius.
„Žmonės šito laukė. Mūsų Ukrainos Bažnyčia pagaliau turėtų tapti nepriklausoma nuo Maskvos“, – naujienų agentūrai AFP sakė 65 metų Mychaila Chalepykas, atvažiavęs į Kijevą iš pietinės Chersono srities.
Prie katedros atėjus Vitalija Popovyč irgi išreiškė viltį, kad Ukraina turės naują nepriklausomą Bažnyčią, besilaikančią „provyriausybinės pozicijos“. Keli sambūrio dalyviai sakė, kad vietos bažnyčios visoje šalyje ragino tikinčiuosius važiuoti į sostinę ir netgi siūlė suorganizuoti nemokamą transportą.
Ukrainos ir Rusijos ryšiai pašlijo po Kijeve 2014 metais įvykusios provakarietiškos Maidano revoliucijos, į kurią Rusija reagavo Krymo pusiasalio užėmimu ir aneksija, o Rytų Ukrainoje tai pačiais metais įsiplieskė konfliktas su Maskvos remiamais separatistais. Šiemet ši įtampa persikėlė ir į religijos erdvę.
Atsikratyti Rusijos priežiūros
Sinodas sieks realizuoti Stambule reziduojančio Konstantinopolio ekumeninio patriarcho Baltramiejaus I istorinį sprendimą pripažinti Ukrainos Bažnyčios nepriklausomybę nuo Rusijos Ortodoksų Bažnyčios (ROB).
Šis spalį priimtas sprendimas sukėlė įtūžį Maskvoje, kuriai Ukrainos stačiatikių bendruomenė buvo pavaldi pastaruosius 332 metus. Pasipiktinusi nutraukė visus ryšius su Konstantinopolio patriarchatu.
Sinode dalyvaujantys dvasininkai siekia suvienyti susiskaldžiusią Ukrainos stačiatikių bendruomenę ir įkurti vieną nepriklausomą Bažnyčią.
Iš Ukrainoje veikiančių trijų pagrindinių ortodoksų Bažnyčių didžiausia yra Maskvos patriarchato Ukrainos Ortodoksų Bažnyčia (MP+UOB), likusi pavaldi Maskvai po Sovietų Sąjungos subyrėjimo. Taip pat yra dvi stambios atsiskyrusios bendruomenės: Kijevo patriarchato Ukrainos Ortodoksų Bažnyčia (KP+UOB), vadovaujama patriarcho Filareto, ir Ukrainos Autokefalinė Ortodoksų Bažnyčia (UAOB), vadovaujama metropolito Makarijaus.
Maskvos kontroliuojama MP+UOB paskelbė, kad nesiųs į sinodą Kijeve jokių savo atstovų, ir pabrėžė, kad šis užmojis tik padidins susiskaldymą.
Taigi, susirinkime dalyvauja tik KP+UOB, turinti daugiausiai stačiatikių tikinčiųjų Ukrainoje, ir Autokefalinė Bažnyčia.
Tačiau arkivyskupas Klimentas sakė AFP, kad vienoje nuotraukoje tarp sinodo dalyvių atpažinęs du Maskvos patriarchato Bažnyčios dvasininkus, nepaisant galiojančio draudimo jiems ten dalyvauti.
ROB Maskvoje pareiškė, kad sinodas Kijeve yra nekanoninis.
Maskvos patriarchato atstovas Vladimiras Legoida sakė Rusijos valstybinei televizijai, kad Kijevo sinodas neturi „jokios bažnytinės, religinės arba evangelinės prasmės“ ir kad jo sprendimai „nesukels jokių kanoninių pasekmių“.
„Provokacijos“
Ukrainos saugumo tarnyba (SBU) anksčiau šią savaitę perspėjo, kad per dvasininkų susitikimą Rusija planuoja šalyje surengti „provokacijų“.
SBU viršininko pavaduotojas Viktoras Kononenka ketvirtadienį paprašė ukrainiečių „šiuo laikotarpiu susilaikyti nuo bet kokių (politinių) susirinkimų“, kad „agresorė (Rusija) negalėtų tuo pasinaudoti mūsų šaliai susilpninti arba diskredituoti“.
Anksčiau šį mėnesį Ukrainos valdžia surengė reidų keliose MP+UOB bažnyčiose, tad įtampa su Rusija padidėjo.
ROB ir Kremlius pareiškė bijantys, kad Kijevas mėgins jėga perimti Maskvos patriarchatui ištikimas bažnyčias ir vienuolynus.
Prieš sinodą ROB patriarchas Kirilas kreipėsi į popiežių, Jungtines Tautas ir kitus Vakarų veikėjus, prašydamas ginti jam pavaldžią Bažnyčia Ukrainoje nuo „persekiojimo“.
Per ateinančiais metais vyksiančius rinkimus naują kadenciją siekiantis užsitikrinti Ukrainos prezidentas Petro Porošenka, veikiausiai apsilankysiantis sinode, nepriklausomos Bažnyčios įkūrimą įtraukė į savo kampanijos uždavinius.
Kijevo pareigūnai Bažnyčios nepriklausomybės klausimą laiko neatsiejamą nuo nacionalinio saugumo interesų, o P. Porošenka Maskvos patriarchato Bažnyčia anksčiau yra vadinęs keliančia „grėsmę“.
Jeigu mėginimas įkurti suvienytą Ukrainos Bažnyčią būtų sėkmingas, ši stačiatikių bendruomenė pagal tikinčiųjų skaičių būtų tarp didžiausių pasaulyje.
