Šiemetinė spaudos konferencija taip pat vyks pirmą kartą nuo 2014-ųjų reikšmingai mažėjant ilgamečio Rusijos lyderio populiarumui, kuriam pakenkė vykdoma pensijų reforma.
Sausakimšoje salėje V.Putinas ėmė atsakinėti į žurnalistų klausimus. Pirmieji klausimai buvo susiję su šalies ekonomika, lėtu jos augimu. Tačiau Rusijos prezidentas tikino, kad padėtis yra gera, o Rusijos ekonomika netrukus taps penktąja pasaulyje.
Svarbiausia, ekonomiškai turime patekti į kitą lygą“, – sakė V.Putinas žurnalistams ir pridūrė: „Tikrai galėtume užimtą penktą vietą pagal ekonomikos dydį. Manau, tai ir padarysime.“
Sunku nepastebėti, kad prie ilgų klausimų ir atsakimų maratonų pripratusi V.Putiną, šį kartą nuo pat pradžių ėmė kankinti nuolatinis krenkštimas.
Be to, Rusijos prezidentas sulaukė keisto prašymo. Žurnalistas iš Volgogrado, gavęs progą užduoti klausimą, kažkodėl paprašė šalies lyderio atgaivinti karo akademiją, kuri mieste buvo uždaryta prieš 20 metų.
Perspėjo dėl branduolinio karo
Rusijos pirmojo kanalo žurnalistas paklausė, ar verta šalies žmonėms baimintis galimo Rusijos karo su JAV.
Kremliaus vadovas atkreipė dėmesį į JAV ketinimus trauktis iš 1987 metų Vidutinio nuotolio branduolinių pajėgų sutarties (INF). Pasak V.Putino, jeigu JAV dislokuos Europoje vidutinio nuotolio raketų, Rusija bus priversta imtis atsakomųjų priemonių.
Jis taip pat pažymėjo, kad Vakarų šalių analitikai pastaruoju metu jau ne kartą kalbėjo apie išaugusią mažos galios branduolinių ginklų panaudojimo tikimybę.
V.Putinas perspėjo, kad „yra tendencija mažinti slenkstį“ sprendimui panaudoti branduolinius ginklus ir pridūrė, kad „šio slenksčio mažinimas gali vesti prie pasaulinės branduolinės katastrofos“.
Prezidentas taip pat sakė, kad JAV svarsto galimybes naudoti balistines raketas su įprastomis kovinėmis galvutėmis. Pasak jo, tokios raketos gali būti palaikytas branduoline ataka ir išprovokuoti branduolinį atsakomąjį smūgį.
„Jei kas nors panašaus įvyks, tai gali baigtis visos planetos sunaikinimu. Pavojus yra, nes prasidėjo ginklavimosi varžybos. Rusija šiuo metu turi ginklus, kurių neturi kitos šalys. Tačiau jos skirtos tik atgrasymui.
Vėliau Vakarai tegu necypia, kad mes turime persvarą, tačiau Rusija turi rūpintis savo saugumu.
Tikiuosi vis dėlto, kad žmonėms užteks proto ir mes nepulsim į kraštutinumus“, – atsakė V.Putinas.
Sukritikavo JAV dėl Sirijos
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį pareiškė palaikantis JAV prezidento Donaldo Trumpo sprendimą išvesti amerikiečių kontingentą iš Sirijos, paskelbus pergalę prieš džihadistų judėjimą „Islamo valstybė“ (IV).
„Faktas, kad JAV nusprendė išvesti savo pajėgas, yra teisingas“, – Rusijos lyderis sakė per savo metinę spaudos konferenciją.
D.Trumpas trečiadienį savo vaizdo pranešime paskelbė, kad JAV įveikė IV Sirijoje ir pareiškė, kad dabar ten esantys JAV kariai „grįžta namo“.
V.Putinas sakė, kad „kalbant apie pergalę prieš IV, apskritai sutinku su Jungtinių Valstijų prezidentu“, ir pridūrė, kad „mes sudavėme rimtų smūgių IV Sirijoje“.
Vis dėlto jis išreiškė abejonių dėl Vašingtono veiksmų.
„Mes lyg ir nematome Amerikos pajėgų išvedimo požymių, bet darome prielaidą, kad tai įmanoma – juolab kad judame politinio sureguliavimo keliu“, – sakė V. Putinas.
Šou su Ukrainos žurnalistu
Rusijos prezidento atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas norėjo suteikti žodį žurnalistui iš Ukrainos. Tačiau V.Putinas pareiškė sulaukęs patarimo nesuteikti šiam žurnalistui galimybės užduoti klausimo, nes šis esą gali sukelti skandalą.
Vėliau vis dėlto žodis jam buvo suteiktas. Jis paklausė, kiek V.Putinas išleidžia pinigų okupuotam Donbasui, kur yra šaudomi ukrainiečiai.
„Jūs esate Ukrainos pilietis ir suprantate, kad Ukrainos valdžia blokuoja Donbasą ir patys šaudo savo piliečius. Mes teikiame humanitarinę pagalbą, tačiau tik tam, kad jų galutinai nesužlugdytų. Teiksime ją ir toliau“, – atsakė V.Putinas.
Toliau Rusijos prezidentas jau tradiciškai kaltino dėl visko Kijevo valdžią ir kartojo norįs gerinti santykius su Ukraina, tačiau kol jos valdžioje bus „rusofobai, nevertinantys savo piliečių“, tol tai nebus įmanoma.
Verta pastebėti, kad Ukrainos pilietybę turintis žurnalistas yra nuolatinis Rusijos propagandinių laidų dalyvis, atstovaujantis neva kitą, ne Kremliaus nuomonę.
Kritikavo sankcijas
Suteikęs žodį propagandiniam Rusijos kanalui RT, V.Putinas gavo progą pažerti priekaištų Vakarams dėl sankcijų. Pasak Rusijos lyderio, Skripalių apnuodijimo istorija tebuvo pretekstas įvesti sankcijas Maskvai. Esą jei nebūtų šio incidento, būtų sugalvota kita priežastis pakenkti Rusijai.
V.Putinas teigė, jog tokių žingsnių imamasi dėl rusofobiškos Vakarų pozicijos, kurios tikslas yra išdraskyti jo šalį.
V.Putinas taip pat kritikavo praėjusią savaitę Jungtinėse Valstijose paskelbtą nuosprendį rusei Marijai Butinai, laikomai nelegalia užsienio agente. Jos byla susijusi su įtarimais, kad Rusija kišosi į JAV 2016 metų prezidento rinkimus.
Ginklų entuziastė M.Butina pripažino kaltę dėl kaltinimų bandžius paveikti JAV užsienio politiką. Jai gresia įkalinimas iki šešių mėnesių, o vėliau – deportacija.
„Nesuprantu, ką ji galėjo prisipažinti, jei nevykdė jokių vyriausybės pavedimų... Kad ir ką ji pasakė, (pasakė) gresiant 10–15 metų įkalinimui, – sakė V.Putinas. – Nesuprantu, už ką jie ją įkalino. Nėra pagrindo.“
V.Putinas taip pat sakė, kad Vakarų šalių Rusijai įvestos sankcijos yra šalies didėjančios tarptautinės įtakos rezultatas.
„Tai susiję su Rusijos galios didėjimu, – sakė jis. – Pasirodo galingas žaidėjas, su kuriuo reikia skaitytis. Iki pastarojo meto buvo manoma, kad tokios šalies nebėra.“
Pasak V.Putino, Rusijos ekonomika adaptavosi ir tam tikrais atžvilgiais sankcijos buvo pozityvios. Kaip pavyzdį jis paminėjo Rusijos žemės ūkio plėtrą. V.Putinas sakė, kad nuo Vakarų taikomų sankcijų kenčia labiau Europos sąjunga. Esą dėl prarastos Rusijos rinkos, ES šalys neteko pajamų, valstybėse išaugo nedarbo. O štai Rusija neva tik laimėjo nuo jai pritaikytų apribojimų, nes jos gamyba išaugo - anksčiau importuotos prekės, dabar gaminamos šalies viduje.
Pavadino skaldymu
Rusijos prezidentas pasmerkė nepriklausomos nuo Maskvos Ukrainos Ortodoksų Bažnyčios sukūrimą, sakydamas, kad jos nepriklausomybės pripažinimas neva pažeidė žmonių religines laisves ir padidino susiskaldymą tarp tautų.
Kijeve susirinkęs ortodoksų dvasininkų sinodas šeštadienį įkūrė naują Rusijai nepavaldžią Ukrainos Ortodoksų Bažnyčią, užbaigdamas daugiau nei 300 metų trukusią Maskvos kontrolę.
Ukrainos prezidentas Petro Porošenka ir Jungtinės Valstijos pasveikino šį sprendimą.
Tačiau V. Putimas jį pavadino „akivaizdžiu religinių laisvių pažeidimu“.
Sinodas realizavo Stambule reziduojančio Konstantinopolio ekumeninio patriarcho Baltramiejaus I istorinį sprendimą pripažinti Ukrainos Bažnyčios nepriklausomybę nuo Rusijos Ortodoksų Bažnyčios.
Šis spalį priimtas sprendimas sukėlė įtūžį Maskvoje, kuriai Ukrainos stačiatikių bendruomenė buvo pavaldi pastaruosius 332 metus. Pasipiktinusi Rusijos Ortodoksų bažnyčia nutraukė visus ryšius su Konstantinopolio patriarchatu.
V.Putinas ketvirtadienį leido suprasti, kad patriarcho Baltramiejaus I „pagrindinis motyvas“ buvo „pavergti“ Ukrainą.
„Tuo taip pat buvo siekiama toliau didinti susiskaldymą tarp Ukrainos ir Rusijos tautų“, – pareiškė jis.
V.Putinas taip pat perspėjo, kad dėl šio sprendimo vyks Bažnyčios turto perskirstymas, kuris gali būti „kruvinas“.
Didelis susidomėjimas
Renginyje Maskvoje norą dalyvauti pareiškė daugiau kaip 1,7 tūkst. žurnalistų, kurių dalis atvyksta iš toliausių šalies kampelių. Be to, dalyvaus Maskvos akredituotų užsienio žiniasklaidos priemonių atstovų.
Anksčiau vien dėl žmonių, besivaržančių dėl prezidento dėmesio, skaičiaus reporteriai atsinešdavo vis didesnių ir ryškesnių plakatų.
Norėdamas suvaldyti chaosą Kremlius šiais metais paprašė spaudos neštis tik mažus plakatus, kad jie neužstotų V.Putino fotografams.
Spaudos konferencija tradiciškai prasidėjo vidurdienį (11 val. Lietuvos laiku), bet niekada nebūna aišku, kada ji baigsis.
V.Putinas tokią metų pabaigos renginių spaudai tradiciją pradėjo 2001 metais, bet su laiku jie virto tikrais maratonais. Nuo 2004-ųjų visos gruodžio spaudos konferencijos trukdavo ilgiau nei tris valandas.
Rekordas buvo pasiektas 2008 metais, kai klausinėjimas ir atsakinėjimas truko 4 val. 40 minučių.
Konferenciją tiesiogiai transliuja kelios televizijos. Kai kurie kanalai nuo trečiadienio rodo, kiek liko laiko iki prezidento spaudos konferencijos.
Problemos dėl Trumpo
Svarbiausias geopolitinis klausimas šiais metais tikriausiai bus sunkūs Maskvos santykiai su Jungtinėmis Valstijomis.
Pernai gruodį V.Putinas sakė, jog tikisi normalizuoti santykius su Donaldu Trumpu, bet tokios galimybės išblėso vykstant tyrimams dėl įtariamo Maskvos kišimosi į JAV politiką.
Buvo neabejotina, kad per konferenciją bus keliamas klausimas dėl konfrontacijos Kerčės sąsiauryje, smarkiai padidinusios įtampą tarp Rusijos ir Ukrainos. Lapkričio 25 dieną Rusijos pajėgos apšaudė ir perėmė tris Ukrainos karinių jūrų pajėgų laivus ir 24 jų įgulų narius, kai šie laivai pamėgino iš Juodosios jūros nuplaukti į Azovo jūrą Kerčės sąsiauriu.
Po šio incidento Ukrainos prezidentas Petro Porošenka kai kuriose šalies dalyse įvedė laikiną karo padėtį, o D.Trumpas atšaukė planuotą susitikimą su V.Putinu Didžiojo dvidešimtuko (G-20) viršūnių susitikimo Argentinoje kuluaruose.
Svarbiausi vidaus politikos klausimai šiemetinėje V.Putino spaudos konferencijoje tikriausiai bus prieštaringai vertinamas pensinio amžiaus padidinimas ir planuojamas pridėtinės vertės mokesčio bei mokesčių už komunalines paslaugas didinimas.
Pensijų reforma, kurią V.Putinas pasirašė spalio pradžioje, išprovokavo didelį visuomenės nepritarimą ir protestus – retą dalyką Rusijoje.
Kovo mėnesį V. Putinas beveik 77 proc. balsų buvo perrinktas ketvirtai kadencijai, bet pastarojo meto visuomenės apklausos rodo, kad parama jam dabar yra mažesnė nei 50 procentų.
Interviu televizijai NTV V.Putino atstovas Dmitrijus Peskovas žadėjo, kad ketvirtadienį dėmesio centre bus ekonomika – „ir šalies viduje, ir dėl gana nepalankių tarptautinės rinkos sąlygų konteksto“.
D.Peskovas išvardijo ir kitų klausimų, apie kuriuos tikriausiai kalbės V.Putinas. Tarp jų yra „tarptautinė situacija, regioniniai konfliktai, Rusijos ir Amerikos santykiai“.
„Daug klausimų susiję su nepaprastosiomis situacijomis, kurioms reikia skubaus įsikišimo“, – sakė jis.
V.Putino valdomai Rusijai tampant vis labiau centralizuota valstybe, klausimai per metines prezidento spaudos konferencijas ėmė priminti lobistinius bandymus išspręsti konkrečias problemas, nuo kelių taisymo iki politinių kalinių paleidimo.
Vienas reporteris, pavyzdžiui, 2014 metais paprašė V. Putino padėti vietos gėrimo prekės ženklui patekti į prekybos centrų tinklus.
