Dažni Etnos išsiveržimai vietinių gyventojų pernelyg negąsdina. Tačiau per šventes kilęs beveik 5 balų stiprumo žemės drebėjimas pridarė nemažų nuostolių ir šimtus gyventojų paliko be namų, nors žmonių aukų per stebuklą pavyko išvengti.
Dabar nerimaujama, kad netrukus gali imti siautėti ir Vezuvijus, – šalyje jau parengtas arčiausiai jo esančių miestelių evakuacijos planas.
Grasina daugybei žmonių
Vulkanologai beveik tikri – hipotezė, kad pražūtingasis Vezuvijus vėl kada nors išsiverš, gali pasitvirtinti, o išsiveržimas būsiąs labai stiprus.
JAV mokslininkai ramina, kad nuo 1944-ųjų miegantis ugnikalnis nepabus staiga. Esą prieš tai bus įvairių signalų, kurie truks net kelis mėnesius ir leis pasiruošti pavojui.
Kol kas Vezuvijus toks ramus, kad jį leidžiama lankyti turistams. Tačiau ugnikalnio aktyvumą kiekvieną minutę stebintys vulkanologai ragina būti pasirengus galimiems katastrofiškiems padariniams.
Italijos civilinės saugos specialistai jau paruošė detalų ugnikalnio papėdėje gyvenančių žmonių evakuacijos planą.
Plukdytų į kitą salą
Raudonojoje pavojaus zonoje gyvena daugiau kaip pusė milijono žmonių, kurie ugnikalniui prabudus būtų iškeldinti į kitus miestus.
25 tūkst. Pompėjos, kurią ugnikalnis vieną kartą jau palaidojo po pelenų ir lavos sluoksniu, gyventojų keltais būtų išplukdyti į Sardinijos salą.
Miesto savivaldybė ir Kampanijos regiono atstovai jau aptarė, kaip tokia evakuacija vyktų.
Vezuvijų stebintis Niujorko universiteto mokslininkas Flavio Dobranas įspėjo, kad galingasis ugnikalnis per trumpą laiką gali pražudyti milijonus žmonių, jeigu jo išsiveržimui nebus tinkamai pasiruošta.
„Reikia paruošti gyventojus, pradedant nuo mokinių Neapolio mokyklose. Tyrinėjimai rodo, kad vidutinio stiprumo Vezuvijaus išsiveržimai įvyksta kas 4–5 amžius.
Paskutinis toks stipresnis išsiveržimas buvo 1631-aisiais, sunaikinta nemaža dalis aplinkinės teritorijos ir netekta tūkstančių gyvybių“, – apie pavojų įspėjo vulkanologas.
Gruodžio pradžioje Vezuvijaus teritorijoje įvyko keletas nedidelių žemės drebėjimų, tačiau seismologai patikino, kad toks laikinas suaktyvėjimas visiškai normalus ir pavojaus nekelia.
Neįspėjo iš anksto
Kol Vezuvijus miega, per Kalėdas Sicilijoje ėmė siautėti Etna. Ji išsiveržia nuolat, tad italų vadinama geruoju ugnikalniu.
Šį kartą Etna sukėlė 4,8 balo žemės drebėjimą ir gerokai išgąsdino gretimo Katanijos miesto ir jo apylinkių gyventojus.
Naktį iš namų į gatves išbėgę žmonės tikino gyvi likę tik per stebuklą. Apie pusę tūkstančio žmonių liko be namų, kelios dešimtys buvo sužeista.
„Esu iš Katanijos ir žemės drebėjimų esu matęs, bet tokio stipraus smūgio dar neteko pajusti. Visi esame gatvėje, bandome išlikti ramūs“, – sakė drebėjimo išgąsdinti žmonės.
„Kalėdų dieną iš viso buvo daugiau kaip 50 smūgių, tačiau jokio įspėjimo apie pavojų nebuvo“, – piktinosi nukentėjusieji.
Stichija gerokai apgadino kelius, bažnyčias, nugriovė ir vienoje jų buvusį nuo žemės drebėjimų saugančio šventojo Emidijaus paminklą.
„Etna buvo ir bus pavojingas ugnikalnis ir, deja, mūsų šalis dėl to yra labai trapi. Bet prižadame, kad tiems, kurie matė griūvančius savo namus, bus užtikrinta maksimali pagalba ir skubus apgyvendinimas“, – žadėjo už žemės drebėjimų paliestų teritorijų priežiūrą atsakingas vyriausybės atstovas Vito Crimi.
Numatoma didesnė žala
Teigiama, kad drebėjimo epicentras buvo labai arti žemės paviršiaus, vos vieno kilometro gylyje.
Ugnį ir lavą Kalėdų išvakarėse pradėjęs spjaudyti vulkanas, pasak specialistų, seismiškai labai suaktyvėjo ir gali pridaryti dar daugiau žalos.
„Yra didelė tikimybė, kad atsivers naujų kraterių gerokai žemesniame aukštyje, nei yra dabar. Šiuo metu stipriname seisminio stebėjimo sistemas ir žemės paviršiaus pokyčius šioje zonoje.
Didelis seisminis aktyvumas neleidžia nusiraminti. Pažiūrėsime, kaip viskas klostysis. Situacija labai primena 1984-uosius, kai drebėjimas pareikalavo žmonių aukų“, – Italijos žiniasklaidai sakė Katanijos seismologas Eugenio Privitera.
Mokslininkai jau anksčiau yra įspėję, kad Etna pamažu slenka jūros link. Esą per metus ugnikalnis dėl gravitacijos jėgos pasislenka apie 2–3 centimetrus.
Baiminamasi, kad blogiausiu atveju vulkanas, neatlaikęs savo svorio, į jūrą nugrims staiga ir taip sukels cunamio pavojų.
