„Pasiektas ad hoc susitarimas“, – sakė vyriausybės vadovas žurnalistams.
Jis pridūrė, kad susitarimas apima ir sprendimą dėl 249 išgelbėtų migrantų, jau esančių Maltoje, likimo.
49 migrantai, įskaitant kūdikį ir kelis vaikus, buvo išgelbėti, kai bandė nuplaukti iš Šiaurės Afrikos į Europą.
Pasak J. Muscato, iš visų 298 migrantų 176 bus išsiųsti į Vokietiją, Prancūziją, Portugaliją, Airiją, Rumuniją, Liuksemburgą, Nyderlandus ir Italiją.
78 migrantams bus leista likti Maltoje, o 44 migrantai iš Bangladešo bus išsiųsti atgal į savo šalį.
49 migrantai nuo praėjusių metų pabaigos buvo įstrigę prie Maltos krantų dviejuose laivuose, tarp jų „Sea-Watch“. Nė viena šalis neleido jiems atplaukti, o migrantai kentė nuo jūros ligos ir dehidratacijos; kai kurie jų buvo trumpam atsisakę maisto.
Išlipti į sausumą jie negalėjo dėl ES valstybių diplomatinės aklavietės. Popiežius Pranciškus sekmadienį paragino ES lyderius pademonstruoti solidarumą.
Antradienį Malta, regis, dar labiau paaštrino padėtį pareiškimu, kad bet koks susitarimas dėl 49 migrantų grupės likimo turi apimti ir 249 saloje jau esančių išgelbėtų migrantų likimą.
„Politinė žinia“
„Malta niekada neuždarė savo uostų ir vis dar yra saugi priebėga“, – sakė J. Muscatas. Premjeras anksčiau skundėsi, kad jo šaliai tenkanti našta dėl migrantų yra neteisingai didelė.
„Norėjome pasiųsti įtaigią politinę žinią, kad šia našta reikia dalytis, nes tai Europos reikalas... Nė viena be sprendinio praėjusia valanda nesididžiavau“, – sakė jis.
Nevyriausybinė organizacija „Sea Watch International“ sveikino ES sprendimą „paleisti 49 savo įkaitus“ ir pridūrė: „Po 19 dienų jūroje mūsų svečiai pagaliau pasieks saugų uostą.“
„Tai prilygsta valstybės nesėkmės pripažinimui; politika neturi būti daroma bėdoje atsidūrusių žmonių sąskaita, – nurodė organizacija. – Norime išreikšti savo dėkingumą... visiems miestams, federalinėms žemėms ir provincijoms, atvėrusioms savo uostus ir... priėmusioms žmones.“
Migrantai iš laivų „Sea-Watch 3“ ir „Albrecht Penck“ bus „kuo greičiau“ perkelti į Maltos pakrančių apsaugos laivus, sakė J. Muscatas.
„Kartoju, kaip ir anksčiau, kad šis atvejis nebus precedentas“, – pridūrė jis.
Nuo praėjusios vasaros, kai Italijos antiimigracinė populistų vyriausybė ėmė nebepriiminėti laivais išgelbėtų migrantų, tad šie žmonės dažnai atsidurdavo nežinioje.
Daugiau nei prieš pusmetį į valdžią atėjusi Italijos vyriausybė taip pat reikalavo didesnio kitų ES valstybių solidarumo.
Tačiau ES narėms nepavyko susitarti dėl migrantų, pasiekusių Europos krantus, perkėlimo nuolatinio mechanizmo, nors atvykstančių migrantų skaičius smarkiai sumažėjo, palyginti su piku daugiau kaip prieš trejus metus.
Po trečiadienio susitarimo Italijos kraštutinių dešiniųjų vidaus reikalų ministras Matteo Salvini (Matėjas Salvinis) apkaltino Europos Komisiją „lengvinant kontrabandininkų ir nevyriausybinių organizacijų darbą“.
„Absoliučiai prieštarauju ir prieštarausiu naujų (migrantų) atvykimui į Italiją... Pasidavimas Europos ir nevyriausybinių organizacijų spaudimui ir grasinimams yra silpnumo ženklas“, – sakė jis.
Pernai Viduržemio jūrą kirto maždaug 113 482 į Europą patekti norėję migrantai, nurodo Jungtinių Tautų pabėgėlių agentūra. Jos duomenimis, 2 262 žmonės per tokias pavojingas keliones žuvo ar dingo.
