Nusivylę ES lyderiai tvirtino, kad sutartis, kurią jie lapkritį pasirašė su Jungtinės Karalystės premjere Theresa May, tebėra geriausias būdas kovo 29 dieną išvengti nuogąstavimus kurstančio griežtojo „Brexit“.
Jie perspėjo, kad blokas liks vieningas, jeigu Th.May mėgins prašyti naujų nuolaidų, kad galėtų iš naujo mėginti įtikinti skeptiškai nusiteikusius Parlamento narius ir rinkėjus paremti sutartį.
„Dabar Jungtinės Karalystės vyriausybės eilė pasakyti, kokia bus tolesnė stadija. ES liks vieninga ir užsibrėžusi pasiekti susitarimą“, – sakė Bendrijos vyriausiasis derybininkas Michelis Barnier.
Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas, pasikonsultavęs su kitų 27 ES šalių sostinėmis, išreiškė daugmaž tokią pat poziciją.
„Apgailestaujame dėl balsavimo baigties ir raginame Jungtinės Karalystės vyriausybę kiek įmanoma greičiau paaiškinti savo ketinimus dėl tolesnių žingsnių“, – sakė jo atstovas.
Nori išvengti chaoso
Europos Sąjungos šalys po Jungtinėje Karalystėje įvykusio balsavimo jau ėmė ruoštis galimam britų pasitraukimui iš Bendrijos be susitarimo. ES narės tikino norinčios išvengti chaoso, rašo „The Guardian“.
Iki Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš ES likus 72 dienoms Belgijos ministras pirmininkas Charles'is Michelis susitiko su savo ministrų kabinetu aptarti prioritetų ir veiksmų plano, jei britai pasitrauktų be susitarimo.
Jis perspėjo, kad dėl to gali būti prarasta daugiau nei 40 tūkst. darbo vietų, o atsiradus papildomiems mokesčių tarifams prekėms tai gali kainuoti iki 2,2 mlrd. eurų.
Prancūzija jau anksčiau pasiruošė galimam Jungtinės Karalystės išstojimo be sutarties variantui. Šalis priėmė tam reikalingus įstatymus. Dabar Europos ministrė Nathalie Loiseau pabrėžė, kad Londonas negali tikėtis iš Briuselio daugiau jokių nuolaidų.
„Tai britų užduotis turėti atsarginį planą. Nuo mūsų tai nepriklauso, mes davėme viską, ką galėjome duoti“, – tikino ministrė.
Informuoja gyventojus
Ispanija taip pat pradėjo pasiruošimą britų išstojimui iš Bendrijos be sutarties. Šią savaitę internete imta platinti informaciją gyventojams ir verslininkams, ką būtina žinoti apie „Brexit“ be sutarties.
Po Jungtinės Karalystės Parlamento balsavimo Ispanijos vyriausybė sakė apgailestaujanti dėl Th.May pralaimėjimo ir perspėjo, kad britų pasitraukimas be susitarimo neigiamai atsilieps ES, tačiau turės katastrofiškų pasekmių Jungtinei Karalystei.
Pasiruošimas „Brexit“ be susitarimo aktualiausias šalims, kurios bus labiausiai paveiktos, – Airijai, Prancūzijai, Nyderlandams ir Belgijai.
Papildomai samdo darbuotojus
Dublinas dar praėjusį mėnesį išplatino savo planus, susijusius su „Brexit“ be sutarties. Antradienį jie pristatė 17 dalių įstatymą, liečiantį įvairiausias sritis – nuo sveikatos apsaugos, mokesčių iki teisėtvarkos.
Su Jungtine Karalyste itin daug prekiaujanti Airija pasamdė papildomai 1000 darbuotojų patikroms muitinėje, sanitariniams ir fitosanitariniams patikrinimams ir eksportui sertifikuoti.
Praėjusį mėnesį Paryžius priėmė įstatymus, užtikrinančius žmonių ir krovinių judėjimą tarp Prancūzijos ir Jungtinės Karalystės tuo atveju, jei britai pasitrauktų be sutarties.
Prancūzijos valdžia pasamdė papildomai 700 pasienio darbuotojų, taip pat stato papildomus sandėlius uoste, į kurį plaukia laivai iš Jungtinės Karalystės.
Vokietija taip pat pasamdė papildomai 900 muitinės darbuotojų, kurie turėtų užtikrinti sklandų prekių judėjimą.
Taip pat samdoma 150 veterinarų ir kitų specialistų, kurie turės tikrinti muitinėse maisto, gyvulinės ir augalinės kilmės produktus.
Kartu su belgais, prancūzais ir danais olandai pradėjo išsamias „Brexit“ poveikio vertinimo sistemas, leidžiančias bendrovėms analizuoti savo specifines rizikas, kurios yra susijusios su verslo sektoriumi ir santykiais su Jungtine Karalyste.
Švedija išskyrė dešimtis sektorių, kurie gali būti labiausiai paveikti, jei Jungtinė Karalystė išstos iš ES be susitarimo.
Tuo metu ES kreipėsi į šalis nares, kad jos padarytų viską siekiant užtikrinti 1,3 mln. Jungtinės Karalystės piliečių, gyvenančių Bendrijoje, teises.
Ruošiasi ir Lietuva
Jungtinės Karalystės parlamentarams antradienio vakarą atmetus pasitraukimo iš ES sutartį, Lietuva laukia tolesnių Londono žingsnių, tačiau rengiasi galimam „Brexit“ be susitarimo.
„Rezultatas yra toks, koks yra, ir mes dabar laukiame, ką darys Jungtinės Karalystės vyriausybė. Kamuolys yra Londone, ne kur nors kitur“, – sakė užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.
Lietuvos Vyriausybė trečiadienį pasitarime svarstys, kokių žingsnių reikės imtis, jei britai iš ES pasitrauks be jokios sutarties.
L.Linkevičiaus teigimu, antradienio balsavimas Londone padidino pasitraukimo be susitarimo tikimybę.
Lietuva svarsto, esant poreikiui, siųsti daugiau diplomatų į šalies ambasadą Jungtinėje Karalystėje.
„Jungtinėje Karalystėje gyvenantiems lietuviams gali reikėti daugiau konsulinio dėmesio“, – sakė L.Linkevičius.
Užsienio reikalų ministerijos duomenimis, Jungtinėje Karalystėje šiuo metu gyvena apie 200 tūkst. lietuvių.
Anot Lietuvos Vyriausybės pasitarimo medžiagos, britams pasitraukus be susitarimo šalis turės keisti įstatymus dėl britų teisinio statuso Lietuvoje, tiesioginių mokesčių, aviacijos ir jūrų transporto, profesinių kvalifikacijų pripažinimo.
Valdžios institucijos taip pat „įvertino politinį ir galimą finansinį poveikį Lietuvos įmokoms į ES biudžetą, jei būtų nesusitarta, ir papildomų pajėgumų poreikį muitinės srityje“, rašoma Užsienio reikalų ministerijos rašte.
