Prieš naujus metus Pietų ir Šiaurės Korėjų pasienio demilitarizuotoje zonoje susirinko dešimtys kareivių, kurie keitėsi cigaretėmis ir bendravo tarpusavyje.
Šalys apžiūrėjo viena kitos pasienio ruožą, kuriame buvo sunaikinta iš viso 22 sargybos punktai – po 11 kiekvienos šalies.
Pasienio punktų sunaikinimas ir rezultatų apžiūra buvo simbolinis veiksmas, nes Pietų Korėja dar turi 50, o Šiaurės Korėja – apie 150 punktų šiame regione. Tačiau ekspertai tvirtina, kad tai – reikšmingas pokytis nuo praėjusių metų, kai Šiaurės Korėja bandė vis galingesnius ginklus ir Vašingtonui su Seulu grasino karu.
Vis dėlto Šiaurės Korėjos keliama grėsmė tebeegzistuoja.
Neseniai šios šalies pareigūnai paskelbė, kad jie niekada vienašališkai neatsisakys branduolinių ginklų, nebent Jungtinės Valstijos pirma pašalins branduolinę grėsmę Pchenjanui.
Toks pareiškimas gali vėl padidinti karo tikimybę ir sužlugdyti taikos ir nusiginklavimo procesą, kurio intensyviai buvo siekiama trišalių derybų metu.
Šiaurės Korėja viliasi, kad branduolinis nusiginklavimas jai nulems visišką Vašingtono paskelbtų sankcijų panaikinimą.
Dabartinis Šiaurės Korėjos centrinėje naujienų agentūroje skelbtas pranešimas sudaro problemų ir Pietų Korėjos vyriausybei, kuri pastaruoju metu kartojo, kad Kim Jong-unas yra tvirtai pasirengęs atsisakyti branduolinių ginklų.
Bet jis to netgi nesiruošė daryti, kol negaus saugumo garantijų, kurias gali suteikti JAV. Iš dabartinio Pchenjano pareiškimo matyti, kad jis reikalaus reikšmingai sumažinti 25,5 tūkst. Pietų Korėjoje esančių JAV karių skaičių arba visiškai juos išvesti iš Korėjos pusiasalio.
Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong-unas ir JAV prezidentas Donaldas Trumpas buvo susitikę birželio 12 dieną Singapūre, kur buvo sutarta dėl menkai apibrėžto tikslo – visiško branduolinio nusiginklavimo Korėjos pusiasalyje.
Tačiau sutarimo dėl terminų ir būdo, kaip tai bus padaryta, nebuvo numatyta.
Pastarasis Šiaurės Korėjos pareiškimas tiktai parodo, kad šalis toliau šoka tik pagal savo dūdelės muziką ir vėl kaltina Vašingtoną – šį kartą aiškina, kad JAV stumia Singapūre pasiektus susitarimus į aklavietę.
„JAV turi pripažinti tikslią branduolinio nusiginklavimo Korėjos pusiasalyje reikšmę ir ypač suprasti geografines tokio veiksmo ribas“, – rašoma Šiaurės Korėjos pranešime, turint omenyje, jog nusiginklavimas svarbus ne tik vienoje pusiasalio dalyje.
Pchenjanas reiškia kritiką JAV ir tvirtina, kad jos regione yra pačios dislokavusios branduolinį ginklą.
„Kai kalbame apie visišką Korėjos pusiasalio branduolinį nusiginklavimą, tai reiškia visų regione esančių branduolinio ginklo šaltinių pašalinimą, ne tik mūsų“, – teigia Šiaurės Korėjos atstovai.
Bet JAV aiškina, kad jau praėjusio amžiaus pabaigoje iš Pietų Korėjos pašalino visas ten buvusias dislokuotas branduolinio ginklo kovines galvutes.
„Dabartinis Šiaurės Korėjos pranešimas yra dar vienas įrodymas, kad ji nesiruošia neilgai trukus grįžti prie derybų stalo.
Akivaizdu, kad Pchenjanas nori išsaugoti turimus ginklus ir nori su JAV derėtis lygiomis sąlygomis, kad tai nebūtų vienpusiškas nusiginklavimas“, – tvirtino Asano instituto Analizės centro vyriausiasis analitikas Shin Beom-chulas.
Dieną prieš Pchenjanui paskelbiant šį pranešimą D.Trumpo administracijos specialusis pasiuntinys Šiaurės Korėjoje Stephenas Biegunas pranešė, kad JAV ruošiasi palengvinti keliavimo į Šiaurės Korėją taisykles, kad į šią šalį būtų lengviau atgabenama humanitarinė pagalba ir pralaužti branduolinio nusiginklavimo derybų ledai.
Tik jei Kim Jong-unas valdžioje elgsis ir toliau kaip jo tėvas, neatrodo, kad šioje srityje įvyks didesnis proveržis.
Ekspertai mano, kad galiausiai ši istorija baigsis kaip ir visos kitos, kurių metu buvo bandoma pažaboti Šiaurės Korėją.
Mėginimai tai padaryti gali greitai žlugti, o tuomet Pchenjanas ir toliau politinėje arenoje gros savo pamėgtą dainą – grasinančią sunaikinimu Vašingtonui ir visiems kitiems priešams.
Parengta pagal AP ir ABC informaciją.
