Ši tema visuotinio dėmesio sulaukė po to, kai Nacionalinio Susirinkimo salėje apie tai prakalbo parlamentarė Ivana Ninčevič-Lesandrič. Paviešinusi siaubingą savo patirtį ji paskatino diskusijų bangą socialiniuose tinkluose, žymimą grotažyme #BreakTheSilence (liet. „Nutrauk tylą“), rašo BBC.
Opozicijos atstovė papasakojo apie „viduramžišką gydymą“, kurį turėjo ištverti ligoninėje po įvykusio persileidimo.
„Jie pririšo mano rankas ir kojas ir pradėjo valymo procedūrą be jokio nuskausminimo. Tai reiškia gimdos – vidaus organo – grandymą be anestezijos. Tai buvo pačios skausmingiausios 30 minučių mano gyvenime“, – apstulbusiems kolegoms kalbėjo I.Ninčevič-Lesandrič.
Sveikatos ministras Milanas Kujundžičius atsisakė patikėti deputatės istorija ir pavadino ją vaizduotės vaisiumi: „Kroatijos ligoninėse šitaip nedaroma. Jei norite, galite duoti man savo ligos istoriją, aš pažiūrėsiu.“
Tačiau daugelis kroatų, ypač moterų, stojo I.Ninčevič-Lesandrič pusėn, jos kalbą vadino drąsia ir neturinčia precedento: daugeliu atveju patriarchalinėje katalikiškos Kroatijos visuomenėje vengiama atvirai kalbėti apie moterų reprodukcinę sveikatą.
Visuomeninė moterų organizacija „Roda“ ne vienus metus siekė atkreipti dėmesį į problemą, tad po viešo parlamentarės kreipimosi pradėjo #BreakTheSilence kampaniją.
Vos per savaitę „Roda“ sulaukė 400 moterų pasakojimų, teigė organizacijos atstovė Daniela Drandič. Šie liudijimai perduoti šalies Sveikatos ministerijai.
„Gavome pranešimų apie be anestezijos atliekamas biopsijas, medicinines pagalbinio apvaisinimo procedūras, gimdymo metu atsiradusių plyšimų siuvimą, epiziotomijos darymą be nuskausminimo“, – vardijo ji.
Moterys taip pat pasakojo apie žeminimą ir patyčias, kurias patyrė iš gydytojų gimdymo metu.
„Tokios replikos: „Jei galėjai seksu užsiimti, tai ir dabar galėsi pakentėti“ arba „Tada buvo smagu, o dabar užtai skaudės“, komentarai, esą plyšimai susiuvami tam, kad jos vyras būtų patenkintas“, – pavyzdžių pateikė D.Drandič.
Sveikatos ministerija stengėsi nesureikšminti „Roda“ perduotų liudijimų: esą 400 – „palyginti nedidelis skaičius“, be to, pasakojimai anoniminiai, todėl būtų sudėtinga pradėti tyrimus.
Vis dėlto ji pripažino, kad egzistuoja „tam tikri skirtumai“, kaip skirtingose ligoninėse naudojama anestezija, ir kad derėtų pagerinti medicinos darbuotojų bendravimą su pacientais.
