Populiacijos susitraukimo galbūt nebeįmanoma pakeisti, nes mažėja vaisingo amžiaus moterų skaičius.
O poros dėl didėjančių išlaidų švietimui, sveikatai ir būstui neskuba kurti šeimų.
Regi istorinį pokytį
2018-aisiais Kinijoje gimė 2,5 mln. vaikų mažiau negu metais anksčiau, nors buvo prognozuotas naujagimių pagausėjimas 790 tūkst. Mirčių buvo 11,58 mln., o bendras Kinijos gyventojų skaičius sumažėjo 1,27 mln.
JAV dirbantis mokslininkas Yi Fuxianas, atlikdamas tyrimą, rėmėsi viešai prieinama gimimų statistika miestuose ir kaimuose.
„2018-ieji kinams pažymėjo istorinį pokytį“, – sakė Yi Fuxianas. Anot jo, gyventojų skaičius mažėjo pirmą kartą nuo 1949-ųjų.
Vieno vaiko politika
Beveik 1,4 mlrd. gyventojų turinti Kinija ilgus dešimtmečius vykdė garsiąją vadinamąją vieno vaiko politiką.
2016 metais vyriausybė, baimindamasi gyventojų senėjimo ir su tuo susijusio darbo jėgos stygiaus, sušvelnino šią nuostatą ir leido poroms turėti po du vaikus.
Bet tai, priešingai nei tikėtasi, gimstamumo šuolio nesukėlė.
2017 m. šalies bendras vaisingumo rodiklis siekė vidutiniškai 1,6 vaiko vienai moteriai – kur kas mažiau nei pageidaujami 2,1 vaiko, kad gyventojų skaičius liktų stabilus.
Vietos žinybų duomenys rodo, kad pernai gimimų netgi gerokai sumažėjo.
Dėl to dabar svarstoma, kad vyriausybė ryšis darkart pakeisti civilinį kodeksą ir visiškai atsisakyti šeimos planavimo ribojimų.
Ekonomika jau stringa
Kinijos socialinių mokslų akademijos ataskaitoje teigiama, kad „neigiamo populiacijos augimo era jau čia pat“.
Tyrėjai prognozuoja, kad bendro vaisingumo rodiklio mažėjimas lems ir visos šalies gyventojų skaičiaus sumažėjimą.
Pasaulio banko duomenimis, 2017 metais Kinijoje gyveno 1,386 mlrd. žmonių, bet iki 2065 metų šis skaičius veikiausiai grįš į 1990 metų lygį, kai šalis turėjo 1,172 mlrd. gyventojų.
Kinijoje darbingo amžiaus žmonių skaičius pastaraisiais metais beveik nekito, tačiau jų išlaikomų nedirbančių žmonių – daugiausia vaikų ir į pensiją išėjusių kinų – dalis auga.
„Teoriškai ilgalaikis populiacijos mažėjimas, ypač susijęs su visuomenės senėjimu, neabejotinai sukels labai neigiamų socialinių ir ekonominių pasekmių“, – rašoma ataskaitoje.
Ekspertai įspėja, kad Kinijoje mažėjant darbingo amžiaus gyventojų mažės ir šalies vidaus vartojimas, o tai gali paveikti viso pasaulio ekonomiką, kuri smarkiai kliaunasi Kinijos augimo varikliu.
Ataskaita įspėja, kad šalys turėtų pradėti ruoštis ir numatyti veiksmų planus, kaip dorosis su neišvengiamai artėjančiu nuosmukiu.
Nors oficialiai vis dar kalbama apie Kinijos ekonomikos augimą, iš tiesų Kinijos centrinis bankas nuo pat 2018 metų pradžios mažino reikalavimus šalies bankų rezervui.
Ženmino universiteto profesorius Xiang Songzuo Kinijos akcijų rinką šiuo metu lygina su ją primenančiu Volstritu prieš pat 1929 metų griūtį.
Anot jo, šalies ekonomika traukiasi, o ne auga.
Pasaulyje žmonių daugėja
Nepaisant numatomo didžiausios pasaulio valstybės gyventojų skaičiaus mažėjimo, Jungtinių Tautų organizacija prognozuoja, kad visame pasaulyje gyventojų, nors ir lėtesniu tempu, toliau daugės.
Skaičiuojama, kad 2017 metais Žemėje gyveno apie 7,6 mlrd. žmonių. Iki 2030 metų šis skaičius gali pasiekti 8,6 mlrd., 2050 metais – 9,8 mlrd., o amžiaus gale – 11,2 mlrd. gyventojų.
Jungtinių Tautų duomenimis, Indija, kuri dabar yra antra pagal gyventojų skaičių šalis pasaulyje, pralenkti Kiniją ir perimti iš jos gausiausios valstybės titulą turėtų iki 2024 metų.
