Visai neseniai, praėjusių metų gruodžio 5-ąją, Venesuelos prezidentas Nicolasas Maduro buvo atskridęs į Rusiją asmeniškai susitikti su Vladimiru Putinu.
Tuomet Rusijos prezidento atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas pranešė žurnalistams: „Jūs žinote, kad Venesuelos ekonominė padėtis, kaip ir anksčiau, lieka sudėtinga. Nors ir kuklūs, pagerėjimo ženklai pastebimi. Tad bus kalbama apie tą pagalbą, kuri būtina Venesuelos vadovybei.“
Kremliaus atstovas D.Peskovas patikslino, jog N.Maduro atvyko į Maskvą tartis dėl papildomų investicijų, o rusai pažadėjo 5 mlrd. dolerių (4,4 mlrd. eurų) Venesuelos naftos industrijai ir dar milijardą dolerių (876 mln. eurų) akmens anglių kasybai.
Rusija gali pasidžiaugti bent tuo, kad pinigų nespėta pervesti iki šalyje prasidedant bandymams surengti perversmą.
Itin nepatikimas partneris
Kremlius aiškiai suprato, kad N.Maduro yra labai nepatikimas partneris. 2017 m. Venesuela praleido terminą, per kurį buvo įsipareigojusi grąžinti Rusijai milijardo dolerių kreditą. Jis buvo suteiktas remiantis susitarimu dėl karinio ir techninio bendradarbiavimo.
Bet tai smulkmena, palyginti su tuo, kiek dar Venesuela įsiskolinusi. „Reuters“ duomenimis, paskutine Venesuelos išeitimi tapusi Maskva 2016–2017 metais suteikė šaliai paskolų, kurių bendra vertė siekia 17 mlrd. dolerių (apie 15 mlrd. eurų).
Tuomet šalys susitarė dėl skolos mokėjimo atidėjimo iki 2027 metų.
Tačiau dabar, kai N.Maduro iššūkį metė ir perversmą prieš jį ėmė rengti opozicijos lyderis Juano Guaido, o jį parėmė daugybė valstybių, Rusijai tapo dar neramiau – pinigų gali ir visai nebepamatyti.
Ypač jei šalyje prasidės skerdynės, kaip grasina ekspertai. Mat jau dabar malšinant protestus žuvo 35 žmonės, saugumo pajėgos įtariamos susidorojimu su dar šešiais prezidentą kritikavusiais asmenimis.
Daug pinigų ginkluotei
Skerdynėms gali labiausiai pasitarnauti sritis, į kurią Rusija sukišo itin daug pinigų – į Venesuelos ginkluotę.
Ja N.Maduro dabar grasina savo oponentui J.Guaido.
Dabartiniu metu Venesuelos ginkluotosios pajėgos beveik visiškai aprūpintos rusų technika, išskyrus krovinių gabenimo oru transportą ir laivyną.
Buvo sudaryta sutartis statyti Venesueloje gamyklas ir pagal licenciją gaminti automatus AK-103 bei jiems skirtus šaudmenis.
Projektinis įmonių pajėgumas – apie 25 tūkst. automatų ir daugiau nei 50 mln. šovinių kasmet.
2017 m. Karakasas gavo rusų raketų kompleksų „Antej 2500“, zenitinį raketų kompleksą (ZRK) „Buk-M2“, sraigtasparnius Mi-35M, trijų rūšių naikintuvus, tankus T-72 – visa tai atgabenta dideliais kiekiais.
Be to, į skolą parduota šarvuotųjų transporterių BTR-80A, savaeigių haubicų 2S19 „Msta-S“, savaeigių minosvaidžių, reaktyvinių salvinių kovos mašinų, zenitinių artilerijos įtaisų.
Tais pačiais 2017 metais Venesuela, skųsdamasi neregėtais ekonominiais sunkumais, ginkluotę priėmė, bet paprašė Maskvos dešimčiai metų atidėti atsiskaitymą pagal kreditus. Ir tai buvo padaryta.
Lėšų jau nesusigrąžins
Daug pinigų Venesuela gavo iš Rusijos pagal sutartis su valstybine kompanija „Rosneft“.
Visai neseniai kompanija avansu sumokėjo 6 mlrd. dolerių (5,25 mlrd. eurų) Venesuelos valstybinei naftos kompanijai PDVSA už būsimą naftos tiekimą.
Komentuodamas šį sandorį konsultacinės kompanijos „RusEnergy“ partneris ir naftos bei gamtinių dujų rinkos specialistas Michailas Krutichinas sakė: „Galiu iškart pasakyti, kad šis sandoris neturi jokios komercinės prasmės. Matome, kad Venesuela itin nedrausminga, ir šių pinigų veikiausiai nepavyks susigrąžinti.“
Naftos gavyba Venesueloje dabar yra apverktinos būklės. Maža to, kompanija „Rosneft“ ten turi gabenti savo lengvąją naftą.
Mat Venesueloje išgaunama nafta – sunkioji.
Ji turi būti skiedžiama, kad galėtų būti transportuojama tanklaiviais.
„Tai tikrai visiškai neprotingas, neišmintingas pinigų investavimas į šalį, atsidūrusią faktiškai arti pilietinio karo slenksčio. Šie pinigai prarasti“, – teigė M.Krutichinas.
JAV dominuojamame Vakarų pusrutulyje draugų ieškojusi Rusija rėmė Venesuelos laivą, nors matė, kad jis skęsta. Galbūt todėl dabar, kilus krizei, paramą ėmė reikšti tik žodžiais.
