„Th.May susitarimas keliasi iš numirusiųjų“, „Th.May suvienijo konservatorius“, „Ji tai padarė“ – tokios antraštės trečiadienio rytą puošė Jungtinės Karalystės laikraščius.
Sėkmingai išstoti iš ES norintys žmonės po balsavimo Parlamente galėjo lengviau atsipūsti.
Nors Bendruomenių Rūmai net nebalsavo dėl premjerės praėjusią savaitę išdėstyto „plano B“, Th.May tikisi pasiekti reikiamus sutarties pokyčius Briuselyje, kad dauguma parlamentarų būtų patenkinti daug aistrų keliančiu skyrybų susitarimu.
Bet Jungtinės Karalystės problemos taip lengvai nesibaigia ir britams dar nėra ko džiaugtis.
Ekspertai įspėjo, kad Europos Sąjunga nesiruošia naujoms deryboms, o Jungtinės Karalystės Parlamentas priėmė sprendimus, ne išvesiančius šalį iš aklavietės, o tik įstumsiančius ją į dar blogesnę padėtį.
„Plano B“ net nesvarstė
„Turime šansą parodyti ES, ko trūksta, kad „Brexit“ skyrybų sutartis būtų priimta Bendruomenių Rūmuose“, – prieš balsavimus kalbėjo Bendrijai „empatišką žinutę“ nusiųsti norinti Th.May.
Balsuota buvo dėl 7 parlamentarų pasiūlytų pataisų, kurios įpareigotų vyriausybę suteikti daugiau galių Parlamentui, pratęstų 50-ojo ES sutarties straipsnio, kuris reglamentuoja narės išstojimą iš Bendrijos, galiojimą ar netgi leistų Škotijai likti ES, nes 62 proc. škotų balsavo už pasilikimą.
Bet opozicijai nepavyko įveikti susivienijusios Konservatorių partijos. Priimtos buvo tik dvi pataisos, kurios teisiškai neįpareigoja vyriausybės, tačiau sukuria politinį spaudimą paisyti parlamentarų valios, kad būtų pasiektas susitarimas.
8 balsų persvara patvirtinta konservatorės Caroline Spelman pataisa, kurioje sakoma, kad Parlamentas nepriims „Brexit“ be sutarties baigties.
Kito torių nario sero Grahamo Brady pataisa apėmė daugumai parlamentarų nerimą keliantį Šiaurės Airijos ateities klausimą.
G.Brady pasiūlymas, kad dabar skyrybų sutartyje Šiaurės Airijos ateitį reglamentuojančios „apsidraudžiamosios priemonės“ (angl. „backstop“) turi būti pakeistos nedetalizuojamo turinio „alternatyviais susitarimais“, buvo priimtas 16 balsų persvara.
Šis pasiūlymas buvo paskutinis šiaudas parlamentarų palaikymo siekiančiai Th.May. Jį palaikydama premjerė be žodžių pripažino, kad jos „planui B“ nebūtų pasisekę geriau nei „planui A“, kuris buvo sutriuškintas 230 balsų dauguma.
„Aišku, kad šiame Parlamente yra dauguma, kuri nori rasti bendrą poziciją ir palikti ES su sutartimi“, – po balsavimo kalbėjo premjerė.
Ji dar kartą pakvietė susitikti Leiboristų partijos pirmininką Jeremy Corbyną, kad surastų visai šaliai naudingą sprendimą. Opozicijos lyderis priėmė šį kvietimą.
Th.May parlamentarai išsiuntė atgal prie derybų stalo su ES, tačiau tai yra lengviau pasakyti nei padaryti.
Bendruomenių Rūmai premjerei pasakė ne tai, ko nori, bet ko nenori – „Brexit“ be sutarties, dabartinio „apsidraudžiamųjų priemonių“ susitarimo, pratęsti 50-ojo ES sutarties straipsnio veikimą ir nukelti „Brexit“.
Europa derėtis nesiruošia
Premjerė gavo neišsprendžiamą galvosūkį – išvengti išstojimo be susitarimo, bet kartu išsiderėti sutarties pakeitimus, kurių ES nenori daryti, o tai veda prie „Brexit“ be sutarties scenarijaus.
„Išstojimo sutartis yra ir išlieka geriausias ir vienintelis būdas užtikrinti tvarkingą Jungtinės Karalystės išstojimą iš ES. „Apsidraudžiamosios priemonės“ yra susitarimo dalis, o dėl jo persiderama nebus“, – iš karto po Bendruomenių Rūmų balsavimo paskelbė Europos Vadovų Tarybos prezidentas Donaldas Tuskas.
Šią poziciją pakartojo Airijos premjeras Leo Varadkaras, Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ir dar daugybė aukščiausio lygio pareigūnų.
Neaišku, kada Th.May ketina vėl vykti į Briuselį, tačiau laiko ji turi tik iki vasario 13 dienos.
Jeigu iki tol nebus pasiekti parlamentarų norimi „alternatyvūs susitarimai“, vyriausybė turės dar kartą pateikti savo pasiūlymą Bendruomenių Rūmams.
Dėl jo parlamentarai balsuos jau kitą dieną. Scenarijus, kad „Brexit“ data iš kovo 29-osios bus nukelta vėlesniam laikotarpiui, taip pat atrodo nerealus. Dauguma parlamentarų nepritarė leiboristės Yvette Cooper siūlymui nukelti „Brexit“ iki gruodžio 31 dienos, jeigu vasario 26-ąją Parlamente dar nebus pasiektas susitarimas.
Parlamentarė po balsavimo tvirtino, kad dar nesiruošia sudėti ginklų ir vasario mėnesį Bendruomenių Rūmams vėl pateiks savo pasiūlymą nukelti „Brexit“ datą.
Ateitis išlieka neaiški
Kaip susiklostys ES ir Jungtinės Karalystės derybininkų pokalbiai, nežino niekas.
Th.May lieka tiktai tikėtis, kad Bendrijos šalys nusileis ir sutiks su „apsidraudžiamųjų priemonių“ pakeitimais.
Vieną premjerės svarių argumentų šios derybose – „Brexit“ be sutarties tikimybę – Bendruomenių Rūmai atmetė.
Tačiau net jeigu ES šalys narės ir sutiktų atnaujinti derybas, Europos Parlamento frakcijos jau skelbia, kad blokuotų pakeistą sutartį.
Tad „Brexit“ be sutarties variantą nulemti gali ne vien chaosas Jungtinėje Karalystėje, bet ir priešiškai nusiteikusios stovyklos Europos viduje.
Išstojimo be susitarimo scenarijus būtų žalingas abiem pusėms, nes nebūtų jokio 21 mėnesio pereinamojo laikotarpio.
Abi pusės nori to išvengti, bet realių sprendimų, kaip tai padaryti, nėra. Buvusio premjero Jameso Camerono surengtu referendumu plačiai atverta „Brexit“ Pandoros skrynia dar nėra užvožta, o laikrodis tiksi toliau.
Iki išstojimo liko jau mažiau nei du mėnesiai.
Politinių patikinimų Londonui gali neužtekti
Ramūnas Vilpišauskas
Vilniaus universiteto TSPMI direktorius
„Europos Sąjungos pareigūnai dabar gali mėginti rasti politinių formų, kuriomis būtų atsižvelgiama į Jungtinės Karalystės parlamentarų nerimą dėl „apsauginio mechanizmo“. Šis klausimas yra svarbiausias Jungtinės Karalystės Parlamente vykstančiose diskusijose, tačiau galima matyti, jog britų parlamentarai tikisi tvirto teisinio įsipareigojimo, kad „apsauginis mechanizmas“, susijęs su Airijos ir Šiaurės Airijos sienos klausimu, bus laikinas. Tai reiškia jau pasiekto susitarimo persvarstymą.
Tokį scenarijų nemažos dalies ES institucijų ir valstybių vadovai yra atmetę. Jeigu ES ir toliau laikysis tokios pozicijos, kad nebebus grįžta prie „Brexit“ sutarties persvarstymo, gali būti, jog politinių ES patikinimų Th.May sugrįžus į Londoną nepakaks, kad įtikintų daugumą narių paremti pasiektą susitarimą.
Yra daugybė skirtingų siūlymų, kaip būtų galima išspręsti Airijos ir Šiaurės Airijos ateities klausimą, tačiau jie yra sunkiai įgyvendinami arba nepriimtini skirtingoms pusėms. Jungtinė Karalystė siūlo, kad sieną kertančių prekių kontrolė būtų vykdoma naudojant technologines priemones ir nestabdant mašinų, tačiau ES nėra įtikinta, kad tokios technologijos egzistuoja. Dalies britų parlamentarų siūlymas nustatyti terminą, po kurio nustotų galioti „apsauginis mechanizmas“, nėra priimtinas Airijai ir ES.
Jungtinės Karalystės Parlamente išlieka dauguma, kuri nepritaria pasiektai sutarčiai, tačiau nėra daugumos, remiančios kurį nors kitą scenarijų, o jų yra daugybė.
Bendruomenių Rūmai pritarė, kad Jungtinė Karalystė neišstotų iš ES be jokio susitarimo, tačiau dabartinei situacijai aiškumo tai nesuteikia. Parlamentarai tik parodė, kad suvokia neigiamas pasekmes, kurios kiltų pasitraukus be jokio susitarimo. Lieka tik tikėtis, kad po derybų su ES, siekiant apsisaugoti nuo kraštutinių variantų, Jungtinės Karalystės parlamentarai pakoreguos savo poziciją ir suformuos daugumą, kuri parems anksčiau suderėtą išstojimo sutartį.“
