Nors Venesuela nekariauja, šalies ekonomika per pastaruosius ketverius metus susitraukė 50 procentų.
Kadaise turtingiausia buvusi regiono visuomenė šiandien kenčia nuo maisto trūkumo, ligų ir žiaurių nusikaltimų protrūkio.
Trys milijonai venesueliečių jau paliko šalį, tačiau N.Maduro suklastojo savo perrinkimą ir toliau šalyje kuria „socialistinę revoliuciją“ klausydamas patarimų iš Kubos ir imdamas paskolas iš Rusijos bei Kinijos.
„N.Maduro greičiausiai pakels minimalią algą, bet tai lems tik dar didesnį kainų augimą“, – kalbėjo Peru ir Kolumbijoje geresnio gyvenimo ieškojusi Taina Nieves.
Valdžia vykdo represijas
Atrodo, šiame niūriame Venesuelos paveiksle nėra jokios vilties, tačiau šalies kaimynai ruošiasi imtis ryžtingų veiksmų, nes pabėgėlių srautai ir kitose šalyse situaciją gali padaryti nestabilią.
Dauguma žmonių susiduria su maisto, vandens, vaistų ir elektros energijos trūkumu, tad kiekvieną dieną jų pagrindinis tikslas yra išlikti.
Žlugusiai valstybei vadovaujantis N.Maduro, kaip ir jo pirmtakas Hugo Chavezas, dažnai prieš žmones imasi represyvių priemonių.
Žmogaus teisių organizacija „Human Rights Watch“ šią savaitę paskelbė, kad nuo 2014 metų užfiksavo 380 žiauraus, nežmoniško ir žeminančio susidorojimo su valdžios oponentais elgesio atvejų.
Ragina būti vieningus
Kaip ir ankstesni pirmtakai, Donaldas Trumpas neranda priemonių, kaip reaguoti į situaciją Venesueloje.
JAV iždo departamentas nuolatos plečia sankcijų apimtį, jos dabar galioja 70 asmenų, tačiau didelio poveikio tai neturi.
Baltųjų rūmų atstovai kartais kalba apie karinę intervenciją šalyje, bet to padaryti jie irgi nedrįsta, kaip ir boikotuoti Venesuelos pardavinėjamos naftos.
JAV valstybės sekretorius Mike’as Pompeo paragino kitas Lotynų Amerikos valstybes imtis veiksmų.
Praėjusią savaitę 13 valstybių vyriausybės, tarp kurių buvo Brazilijos, Kolumbijos, Argentinos ir Kanados atstovai, išleido bendrą pareiškimą, kuriuo N.Maduro prezidentavimą paskelbė nelegaliu ir pagrasino griežtomis sankcijomis.
N.Maduro ir jo kabinetui Peru jau paskelbė kelionių draudimą ir finansines sankcijas.
Kitos šalys tvirtino, kad vienintele teisėta šalies institucija pripažins tiktai opozicijos kontroliuojamą, bet neveiksnų parlamentą.
Tačiau ne visos šalys yra linkusios bendradarbiauti.
Meksika neprisijungė prie kitų valstybių kolektyvinio Venesuelos valdžios pasmerkimo ir į N.Maduro inauguraciją nusiuntė savo atstovus.
Tokios krizės dar nebuvo
Vargu ar kitų šalių Venesuelos valdžią smerkianti deklaracija padarys poveikį režimui.
N.Maduro jau seniai numojo ranka į iššūkius, po kurių įprastai žlunga vyriausybės.
2017-aisiais žmonės mėnesius protestavo Venesuelos gatvėse, o hiperinfliacija 2018-aisiais pasiekė milijoną procentų.
Blogesnė situacija buvo tiktai Zimbabvėje praėjusio dešimtmečio pabaigoje ir 1923-iaisiais Veimaro respublikoje, tačiau tarptautinis valiutos fondas prognozuoja, kad 2019-aisiais infliacija Venesueloje gali pasiekti ir 10 milijonų procentų.
Sąlygos Venesueloje pamažu tik blogėja, tad N.Maduro anksčiau ar vėliau gali būti nuverstas sukilusių žmonių ar disidentų režimo viduje.
Jeigu taip nenutiks, šalies kaimynių kantrybės taurė gali persipildyti.
Ekspertai teigia, kad artimiausiu metu iš Venesuelos bėgti ketina dar mažiausiai 5 milijonai žmonių.
Regione tokios krizės dar nebuvo, o šios katastrofos sprendimo niekas neranda nei Venesuelos viduje, nei už jos ribų.
Parengta pagal „The Washington Post“ ir CNN informaciją.
