„Dalis mūsų išlaidų yra susijusios su gynyba, tačiau neįeina į gynybos biudžetą“, – teigė E. Trenta. Pasak jos, išlaidos kibernetiniam saugumui ir energetinės infrastruktūros apsaugai „nėra aiškiai atskirtos nuo to, kas yra laikoma tradicinėmis išlaidomis gynybai“, todėl turėtų būti perklasifikuotos.
„Leisti pinigus kibernetinio saugumo priemonių vystymui yra tas pats, kas leisti pinigus tankų įsigijimui. Aš nesakau, kad neturėtume leisti pinigų gynybai, tačiau kalbu apie išlaidas, kurios anksčiau nebuvo laikomos gynybos išlaidomis“, – samprotavo Italijos gynybos ministrė.
Italijos gynybos ministerijos vadovės teigimu, Briuselis turi suprasti, kad nestabilumas Libijoje ir kitose Šiaurės Afrikos šalyse kelia grėsmę pietinei Italijos sienai, šią grėsmę reikėtų vertinti taip pat rimtai, kaip ir bet kokio konflikto grėsmę kitur, kad ir Rytų Europoje. „NATO turi skirti daugiau dėmesio pietiniams Europos pakraščiams“, – pridūrė E. Trenta.
Anksčiau Italijos užsienio reikalų ministras Enzo Moavero Milanesis pareiškė, kad Italija planuoja 2019 m. sumažinti išlaidas gynybai, nepaisant JAV prezidento Donaldo Trumpo reikalavimų NATO šalims padidinti gynybos finansavimą mažiausiai iki 2 proc. BVP. Šiuo metu Italija gynybai skiria 1,15 proc. BVP.
D. Trumpas ne kartą kritiškai atsiliepė apie NATO valstybes nares dėl to, kad jos, prezidento teigimu, skiria nepakankamai lėšų kolektyvinei aljanso gynybai. Šiuo metu tik 8 NATO narės gynybai skiria daugiau nei 2 proc. BVP. Tuo tarpu Jungtinių Valstijų gynybos finansavimas siekia net 3,58 proc. BVP.
