Vos prasidėjus šimtmečio teismui kilo žiežirbos

Nuo antradienio visos Ispanijos akys nukreiptos į procesą, jau pramintą šimtmečio teismu: prieš Madrido Aukščiausiąjį teismą stojo dvylika katalonų, kaltinamų 2017 m. mėginus regioną atskirti nuo Ispanijos.

Protestuotojai reikalauja išlaisvinti teisiamus Katalonijos separatistų lyderius.<br>„Zumapress“/„Scanpix“ nuotr.
Protestuotojai reikalauja išlaisvinti teisiamus Katalonijos separatistų lyderius.<br>„Zumapress“/„Scanpix“ nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

2019-02-14 11:00

Devyniems Katalonijos separatistų lyderiams, tarp kurių – ir tuometis regiono viceprezidentas Oriolas Junquerasas, už „maištą“ gresia ilgų metų kalėjime bausmės.

Tačiau ryškiausias nepriklausomybės šauklys, buvęs Katalonijos prezidentas Carlesas Puigdemont’as, nuo Ispanijos teisingumo pabėgo į užsienį.

Paklaustas, kodėl nesugrįžta, C.Puigdemont’as leido nedviprasmiškai suprasti, kad bendražygių teismą laiko politizuotu: „Noriu sugrįžti namo, noriu sugrįžti pas savo šeimą. Tačiau noriu sugrįžti į tikrą demokratiją su aiškiu valdžių atskyrimu, o Ispanijoje tai neįmanoma.“

Berlyne surengtoje spaudos konferencijoje jis prasidėjusį teismo procesą pavadino „išbandymu Ispanijos demokratijai“ ir pridūrė: „Tikiuosi, kad Ispanijos valstybė pasinaudos šia proga paskelbti teisingą nuosprendį, kuris bus išteisinimas.“

Dabartinis Katalonijos prezidentas, aršus separatistas Quimas Torra pirmąjį teismo posėdį stebėjo gyvai, vienoje iš 100 kėdžių salės gale, skirtų teisiamųjų artimiesiems, žurnalistams ir visuomenės atstovams, kurie laukė ištisas valandas, kad gautų vieną šių vietų.

Teismą Q.Torra pavadino „farsu“ ir patikino, kad bet kokį apkaltinamąjį nuosprendį skųs Europos teismams.

„Joks teismas negali teisti katalonų demokratijos. Ši byla atsidurs Europos ir tarptautiniuose teismuose, ir mes laimėsime“, – užtikrintai kalbėjo politikas.

Nepaisydamas Aukščiausiojo teismo draudimo, 2017 metų spalį C.Puigdemont’as surengė referendumą dėl Katalonijos atsiskyrimo nuo Ispanijos, o po kelių savaičių Katalonijos parlamentas paskelbė nepriklausomybės deklaraciją.

Pirma, jis neturi istorinio pagrindo – Katalonija niekuomet per visą istoriją neturėjo savo nepriklausomos valstybės.

Anksčiau ji priklausė Aragono Karalystei, o dabar jau daugiau kaip 500 metų yra Ispanijos dalis.

Antra, dabar galiojančiai konstitucijai savo balsais pritarė daugiau kaip 90 proc. katalonų – netgi daugiau nei bendras Ispanijos vidurkis. Iš to kyla įstatymo viršenybės principas, todėl šis judėjimas neturi ir teisinio pagrindo.

Galų gale nepriklausomybei pritariantys gyventojai nesudaro Katalonijos gyventojų daugumos.

Tai rodo naujausios apklausos ir pastarieji rinkimai, per kuriuos už likimą Ispanijos sudėtyje esančios partijos gavo daugiau rinkėjų balsų.“

Bandymą paskelbti Katalonijos nepriklausomybę B.Lopezas Lopezas-Riosas palygino su neteisėtu Krymo atplėšimu nuo Ukrainos.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.