Įtakingiausios moters rinkimai atskleidė ideologinį Lenkijos susiskaldymą

Lenkijos nepriklausomybės šimtmečio proga surengti įtakingiausios moters rinkimai patvirtino sociologų ir politologų teiginius, kad šalis yra skilusi į dvi ideologiškai priešiškas stovyklas – pasaulietinę ir religinę.

Lenkai ilgai ginčijosi, kuri vertesnė šimtmečio moters titulo, – pasaulyje garsi mokslininkė M.Sklodowska-Curie (nuotr. dešinėje) ar vienuolė F.Kowalska.<br> lrytas.lt koliažas.
Lenkai ilgai ginčijosi, kuri vertesnė šimtmečio moters titulo, – pasaulyje garsi mokslininkė M.Sklodowska-Curie (nuotr. dešinėje) ar vienuolė F.Kowalska.<br> lrytas.lt koliažas.
Lenkai ilgai ginčijosi, kuri vertesnė šimtmečio moters titulo, – pasaulyje garsi mokslininkė M.Sklodowska-Curie (nuotr. dešinėje) ar vienuolė F.Kowalska.
Lenkai ilgai ginčijosi, kuri vertesnė šimtmečio moters titulo, – pasaulyje garsi mokslininkė M.Sklodowska-Curie (nuotr. dešinėje) ar vienuolė F.Kowalska.
Vienuolė F.Kowalska
Vienuolė F.Kowalska
Daugiau nuotraukų (3)

Specialiai „Lietuvos rytui“, Varšuva

Feb 23, 2019, 7:35 PM

Liberalioms moterų organizacijoms nepavyko susitarti su katalikiškomis dėl bendro konkurso, tad buvo surengti du atskiri. Demokratinei opozicijai palankus dienraštis „Gazeta Wyborcza“, tiksliau – savaitinis jo priedas moterims „Wysokie Obcasy“ („Aukšti kulnai“), pasiūlė rinktis iš 100 kandidačių.

Kandidatėmis pasiūlytos išgarsėjusios pasaulyje arba nusipelniusios demokratijos įtvirtinimui tėvynėje moterys. Buvo siūlomos garsios mokslininkės, menininkės, sportininkės, aktorės, dainininkės, politikės, labdaros organizacijų įkūrėjos, žmogaus teisių gynėjos.

O religingas moteris vienijanti organizacija „Konfederacja kobiet RP“, neslepianti palankumo šalį valdančiai katalikiškai Teisės ir teisingumo partijai (TTP), rinkti pakvietė iš 23 atstovių. Pastarosios išgarsėjo partizaninėje, antikomunistinėje kovoje arba nusipelniusios Bažnyčiai.

Laurai – M.Sklodowskai-Curie

„Wysokie Obcasy“ konkurso nugalėtoja buvo paskelbta mokslininkė Maria Sklodowska-Curie, tapusi pirmuoju žmogumi, dukart apdovanotu Nobelio premija.

Mokslininkė atrado cheminius elementus radį ir polonį. Tirdama jų radioaktyviąsias savybes ir izoliavimo galimybes susirgo leukemija, o po mirties buvo palaidota Paryžiaus Panteono kriptoje.

Paviešindamas rinkimų rezultatus žurnalas pasidžiaugė, kad 2018 m. Jungtinės Karalystės televizija BBC šią mokslininkę paskelbė įtakingiausia moterimi istorijoje.

M.Sklodowska-Curie aplenkė garsią žydų vaikų gelbėtoją Antrojo pasaulinio karo metais Ireną Sendlerową, Nobelio premijos laureatę rašytoją Wislawą Szymborską, alpinistę Wandą Rutkowską, nebyliojo kino žvaigždę aktorę Polą Negri, skulptorę Magdaleną Abakanowicz.

Supykdė apdovanojimas

Valdančiąją TTP, Bažnyčią ir katalikiškas organizacijas įsiutino, kad į labiausiai nusipelniusių moterų šimtuką buvo įtraukta buvusi seimūnė, lyties keitimo operaciją pasidariusi Anna Grodzka.

Paaiškėjus, kad anksčiau vyrišką Krzysztofo Begowskio pavardę turėjusi, santuokoje su moterimi gyvenusi ir sūnų užauginusi, o vėliau Tailande lytį pasikeitusi A.Grodzka užėmė antrąją vietą, kilo didžiulė kritikos banga.

Katalikiška žiniasklaida ir dalis internautų tokį translytės išaukštinimą pavadino spjūviu tikroms moterims ir tradicinėms šalies vertybėms.

O konkurso rengėjai kritiką pavadino nepagrįsta ir priminė, kad A.Grodzka tapo pirmąja, išdrįsusia kalbėti ir ginti transseksualų teises, o jos įkurta organizacija padeda tokių problemų kamuojamiems žmonėms.

Šie paaiškinimai kritikų nenutildė, o valdantiesiems atstovaujanti seimūnė Kristyna Pawlowicz pareiškė, kad tokiu atveju į šimtmečio moters rinkimus „reikėjo įtraukti ir daugiau vyrų“.

Politikė labiau nusipelniusiais pavadino Jozefą Pilsudskį, popiežių Joną Paulių II ir TTP lyderį Jaroslawą Kaczynskį.

Pastarojo paminėjimas sukėlė liberalų pašaipas, mat draugės neturintį J.Kaczynskį Lenkijos homoseksualai vadina saviškiu.

Laurus skyrė šv.Faustinai

Organizacija „Konfederacja kobiet RP“ šią savaitę pranešė, kad šimtmečio lenkės rinkimus laimėjo Vatikano šventąja paskelbta vienuolė, Vilniuje keletą metų gyvenusi Faustina Kowalska.

Treji metai, praleisti Vilniuje, tapo lemtingi F.Kowalskai – būtent čia ji į sąsiuvinį surašė tariamus savo pokalbius su Kristumi ir apreiškimus, kurie vėliau buvo išspausdinti ir vienu metu tapo labiausiai į kitas kalbas verčiama lenkiška knyga.

F.Kowalska teigė regėjusį Kristų iš arti.

Pagal jos nurodymus dailininkas nutapė paveikslą, kurį katalikai laiko šventu.

Vienuolės vizijomis abejojo dalis kunigų, įtardami vienuolę sergant psichikos liga, tačiau lenkas popiežius Jonas Paulius II ją paskelbė šventąja. Mat vienuolė teigė iš Kristaus išgirdusi, jog jis Lenkiją pamilo ypatingai ir tvirtino, kad čia įsižiebs kibirkštis, kuri paruoš pasaulį antram jo atėjimui.

Vis dėlto liberalių pažiūrų internautai išjuokė F.Kowalskos paskelbimą šimtmečio lenke, užuot įvertinus M.Sklodowską-Curie. Vienas jų parašė: „Ko stebitės? Lenkijoje sutana visada buvo aukščiau nei protas ir išsilavinimas, o valdantieji dabar labiausiai akcentuoja patriotizmą ir religingumą.“

Buvo ir tokių, kurie šaipydamiesi siūlė neapsiriboti garbingo titulo suteikimu ir už valstybės pinigus pastatyti F.Kowalskai mauzoliejų bei baziliką.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.