Tarp Ukrainos ir Rumunijos įsispaudusiai Moldovai nuo pat 1991 metų, kai šalis atgavo nepriklausomybę nuo Sovietų Sąjungos, sunkiai sekasi rasti savo vietą.
Dėl parlamento mandatų sekmadienį kovoja prorusiška prezidento Igorio Dodono vadovaujama socialistų partija, valdančioji demokratinė partija ir vienas proeuropietiškas aljansas.
Nors daugelis 3,5 mln. gyventojų turinčioje šalyje nori palaikyti artimus santykius su Maskva, dalis šalies gyventojų nori, kad ji sektų kaimyninės Rumunijos, su kuria ją sieja kalba ir ilga istorija, pavyzdžiu ir žvelgtų vakarų kryptimi į Europos Sąjungą (ES).
Rinkimai į 101 vietos parlamentą Moldovoje vyksta pagal naują rinkimų sistemą.
Balsavimas prasidėjo 7 val. vietos laiku (7 val. Lietuvos laiku) ir pasibaigs 21 val. Rezultatų tikimasi pirmadienio ryte.
Apklausose pirmauja I. Dodono prorusiškoji partija, kuri pasisako už Moldovos prisijungimą prie Rusijos propaguojamos Eurazijos ekonominės sąjungos, o ne prie Europos Sąjungos.
Antroje vietoje yra proeuropietiškų partijų aljansas, pasisakantis už narystę ES ir NATO.
Trečia yra centro kairiųjų demokratinė partija, vadovaujama įtakingo oligarcho Vlado Plahotniuko. Šiuo metu ji turi daugumą parlamente ir vadovauja vyriausybei. Partija siekia subalansuoto požiūrio tarp Maskvos ir Briuselio.
Manoma, kad nė vienai partijai nepavyks gauti daugumos balsų, kad ji galėtų formuoti vyriausybę, todėl analitikai baiminasi porinkiminio nestabilumo.
Moldova yra viena skurdžiausių Europos šalių. Čia vienam gyventojui tenkanti BVP dalis pernai buvo keturis kartus mažesnė nei kaimyninėje Rumunijoje, rodo Pasaulio banko duomenys.
Šalies ekonomika yra itin priklausoma nuo užsienyje gyvenančių moldavų piniginių perlaidų.
Taip pat gerai išvystytas žemės ūkio ir vyndarystės sektorius, savo produkciją daugiausia eksportuojantis į Rytų Europą ir Kiniją.
Maskvos „kišimasis“
Kelias dienas iki rinkimų tvyrojusią įtampą dar labiau padidino Rusijos valdžia, Moldovos valdančiosios partijos lyderį V. Plahotniuką penktadienį apkaltinusi 2013–2014 metais sukūrus didelio masto pinigų plovimo schemą.
Šis, savo ruožtu, tokius Maskvos žodžius pavadino „kišimusi“ į rinkimus.
2014 metais Moldova su ES pasirašė asociacijos sutartį, tačiau Briuselis pernai sumažino Moldovai skiriamą finansinę paramą ir paaiškino, jog tai buvo padaryta dėl „teisės viršenybės pablogėjimo“, iš esmės turėdamas omenyje šalies kovą su korupcija.
Pernai lapkritį ES priėmė rezoliuciją, kurioje teigiama, kad Moldovą „apėmė oligarchiniai interesai“.
„Transparency International“ sudaromame Korupcijos suvokimo indekse Moldova pernai buvo 117-a iš 180 šalių.
Rusija Moldovos parlamento rinkimuose remia I. Dodoną, kuris yra artimas Rusijos prezidento Vladimiro Putino sąjungininkas.
Maskva siekia išlaikyti Moldovą savo įtakos zonoje. Ji taip pat jau ilgą laiką remia separatistus rusiškai kalbančiame atskilusiame Padniestrės regione.
Rusija yra dislokavusi savo karių šiame regione, kuris atskilo po trumpo pilietinio karo, kilusio po Sovietų Sąjungos žlugimo. Tačiau tarptautinės bendruomenės jis nėra pripažinta nepriklausoma valstybe.
Maskva remia šį regioną, kuriame gyvena apie 500 tūkst. žmonių ir kuriame naudojama rubliu vadinama valiuta.
„Žinoma, Rusija nėra abejinga Moldovos parlamento formavimui“, – pareiškė V. Putinas po praėjusį mėnesį Maskvoje įvykusio susitikimo su I. Dodonu.
