Europarlamentarės Kajos Kallas vadovaujami reformatai gavo 28,8 proc. rinkėjų balsų ir Rygikoge turės 34 mandatus iš 101 – keturiais daugiau negu dabar.
Daugiau kaip dešimtmetį vyriausybei vadovavusi Centro partija prarado turėtą daugumą ir surinkusi 23 proc. balsų parlamente užims 26 vietas, t.y. viena mažiau nei iki šiol.
Trečioje vietoje – netikėtai sėkmingai pasirodžiusi kraštutinių dešiniųjų Estijos konservatyvioji liaudies partija (EKRE), siekianti surengti referendumą dėl Estijos narystės Europos Sąjungoje. Surinkusi 17,8 proc. balsų ji naujos kadencijos Rygikoge turės 19 mandatų, net 12 daugiau negu dabar.
Tolesnes vietas užėmė „Tėvynė“ (11,4 procento, 12 mandatų, dviem mažiau) ir Socialdemokratų partija (9,8 procento, 10 mandatų, penkiais mažiau). Kitos partijos neperžengė 5 proc. barjero.
Dėl 101 vietos Estijos parlamente kovojo 1099 kandidatai.
Įtakingo tėvo įpėdinė
41 metų K.Kallas, kuri veikiausiai taps pirmąja Estijos premjere moterimi, sakė, kad svarstomi visi koalicijos variantai, išskyrus vieną. Duodama interviu Estijos nacionaliniam transliuotojui ETV ji griežtai pareiškė, kad EKRE „mums – ne pasirinkimas“.
Reformatų ir Centro partijos pasikeisdamos Estiją valdo nuo pat 1991-ųjų, kai šalis atgavo nepriklausomybę nuo Sovietų Sąjungos.
Teisininko ir ekonomisto išsilavinimą įgijusi K.Kallas yra buvusio Reformatų partijos vadovo ir buvusio Europos Komisijos viceprezidento Siimo Kallaso dukra.
Pati prie šios partijos ji prisijungė 2010 metais, o vadovauti jai ėmėsi vos prieš kelis mėnesiui, pernai gruodį.
Rygikoge K.Kallas bus ne naujokė: 2011-2014 metais ji jau buvo Estijos parlamento nare, o 2014-2018 metais savo šaliai atstovavo Europos Parlamente.
Balsavimas internetu populiarėja
Per šiuos rinkimus beveik ketvirtis iš 881 tūkst. rinkimų teisę turinčių estų balsavo elektroniniu būdu. Balsavusiųjų internetu palaikymas Reformatų partijai buvo netgi didesnis nei galutinis rezultatas.
Tai lėmė, kad išankstinio balsavimo dalyvių skaičius per šiuos rinkimus Estijoje buvo rekordiškai didelis. Savo valią nelaukdami, kol sekmadienį duris atvers 451 rinkimų apylinkė, išreiškė 39,3 proc. visų rinkėjų.
Balsavimas internetu vyko nuo vasario 21 iki 27 dienos. Remiantis Estijos rinkimų komisijos duomenimis, elektroninio balsavimo galimybe pasinaudojo iš viso 274 232 rinkėjai.
Tai kone dvigubai daugiau negu per praėjusius rinkimus. 2017 metais, kai Estijoje vyko savivaldos rinkimai, internetu savo valią išreiškė kiek daugiau negu 186 tūkst. Estijos gyventojų.
Beje, prieš kiekvienus rinkimus Estijoje vis iš naujo pasklinda klaidingos informacijos, kad, balsavus internetu arba tradiciniu būdu per išankstinį balsavimą, rinkimų dieną savo apsisprendimą galima pakeisti – esą ankstesni pasirinkimai tuomet anuliuojami, o įskaitomas tik paskutinis balsas.
Tai netiesa: tiek balsavimo internetu, tiek išankstinio balsavimo rezultatai rinkimų dieną jau būna suskaičiuoti ir nekeičiami.
Parengta pagal „Err.ee“, BBC ir ELTA informaciją.
