Lenkijos dienraštis „Rzeczpospolita“ priminė, jog užsitęsus karui A.Hitleris sugalvojo į kariuomenę kviesti ir vokiečių kilmės piliečius iš kitų šalių.
Siekdamas juos padrąsinti fiureris pasirašė dekretą: pažadėjo, kad sužeidimus kare patyrusiems užsieniečiams likusį gyvenimą bus mokama tokia pat pašalpa kaip ir etniniams vokiečiams.
Užsieniečiams liko galioti
Po karo Vokietijos vyriausybė liovėsi pašalpas mokėti tiesiogiai A.Hitleriui pavaldžių SS dalinių kariams ir asmenims, apkaltintiems įvykdžius karo nusikaltimus. Tačiau nepanaikino pašalpų naciams talkinusiems užsieniečiams.
Vokietija nutarė neviešinti minėtas pašalpas gaunančių asmenų tapatybės ir neinformuoti kitų valstybių, kad jų piliečiams pervedama vadinamoji Hitlerio pašalpa.
Prieš 11 metų Vokietijoje priimtas įstatymas, leidžiantis regionų valdžiai dėl etinių sumetimų sustabdyti pašalpos mokėjimą konkretiems asmenims.
Tokia priemonė per tą laiką buvo pritaikyta tiktai 99 asmenims, nors Vokietijoje šią išmoką gauna per 66 tūkst. žmonių.
Išmokas pagal įstatymą gauna buvę kariai, o po jų mirties – jų vaikai ir anūkai.
Pirmiausia papiktino Belgiją
Prieš trejus metus skandalas dėl A.Hitlerio išmokų kilo Belgijoje.
Nacių koncentracijos stovykloje kalėjusius asmenis ir jų palikuonis vienijanti organizacija „Memoire-Herinnering“ pareiškė oficialų protestą dėl to, kad nėra panaikintas A.Hitlerio dekretas, ir paragino Belgijos vyriausybę blokuoti minėtas pašalpas.
Protestą parėmė garsus istorikas Christophe’as Brullas.
Jis teigė, kad dėl gausybės pareiškimų gauti pašalpas pokarinė Vokietijos valdžia nesigilino į tai, ar prašytojai neįvykdė karo nusikaltimų.
Prieš tris savaites Belgijos Parlamentas kreipėsi į Vokietijos valdžią, kad ji liautųsi mokėti A.Hitlerio pašalpas belgams ir paviešintų, kas jas gavo.
„Neįgalumo pašalpos už bendradarbiavimą su žmogžudžiais akivaizdžiai prieštarauja taikos ir Europos integracijos siekiams“, – kreipimesi rašė Belgijos parlamentarai.
Išjudino kitas valstybes
Skandalas Belgijoje paskatino protestus ir Jungtinėje Karalystėje bei Prancūzijoje.
Prancūzijos gynybos viceministrė Genevieve Darrieussecq pranešė, jog prašys, kad Vokietija paviešintų visų prancūzų, gaunančių tokias pašalpas, duomenis.
Be to, Paryžius nori, kad Vokietija liautųsi pašalpas mokėti Prancūzijos piliečiams.
Berlyno dienraščio „Bild“ duomenimis, A.Hitlerio pašalpą iš viso gauna 2033 kitų šalių piliečiai.Iš jų 18 belgų, 34 britai, 48 vengrai, 54 prancūzai, 71 kroatas, 94 čekai, 101 austras, 184 slovėnai ir 573 lenkai.
Lenkų daugiausia, nes per karą didelė dalis Lenkijos žemių buvo įtraukta į Vokietijos teritoriją ir jos gyventojus vyrus palietė karo prievolės įstatymas.
Vertė tarnauti naciams
Į Vokietijos teritoriją įtrauktų žemių gyventojai buvo skirstomi į kelias rasines kategorijas pagal tai, ar jiems buvo suteikta vokiečio, lenko ar tarpinė kategorija.
Pagal tai vieniems vyrams buvo leidžiama tarnauti SS daliniuose, o kitiems – ne tokiuose svarbiuose arba darbo stovyklose.
Katovicų universiteto profesorius Ryszardas Kaczmarekas tvirtina, kad nacistinės Vokietijos kariuomenėje tarnavo daugiau kaip ketvirtis milijono lenkų, iš jų dalis fronte kovojo prieš savo tautiečius.
Varšuva kol kas nepranešė, ar kreipsis į Vokietiją dėl A.Hitlerio pašalpų lenkams užblokavimo, tačiau, pasak „Rzeczpospolita“, vyriausybė intensyviai diskutuoja šia tema.
Žinia, kad 573 tautiečiai gauna vadinamąją A.Hitlerio pašalpą, sukėlė aršias diskusijas.
Dalis lenkų aiškino, kad abiejose kariaujančiųjų pusėse kovoję lenkai buvo aukos ir neturėtų gauti vokiškos pašalpos.
Vis dėlto dauguma mano, jog tai, kad A.Hitlerio pusėje daugiausia kovojo per prievartą į kariuomenę paimti lenkai, nereiškia, jog yra moralu gauti atlygį iš kraugerio.
