Trečiadienį išstojimo iš ES nesudarius susitarimo variantas buvo atmestas 312 balsų prieš 308, tačiau rizika niekur nedingo. Pasaulio spauda po šio balsavimo rašė, kad Jungtinėje Karalystėje įsivyravo chaosas, o „Brexit“ yra žlugęs.
Iš tikrųjų, premjerės Theresos May šio balsavimo metu nepalaikė dalis ministrų.
„Vėl išaugo tikimybė, kad Jungtinė Karalystė iš ES išstos be susitarimo“, – vakar Vyriausybės pasitarime kalbėjo Lietuvos diplomatijos vadovas Linas Linkevičius.
Tačiau kyla tikimybė, jog britai gali ir visiškai atsisakyti planų išstoti iš ES. Th.May po balsavimo trečiadienį sukilusiems partiečiams pasakė: „palaikykite mano susitarimą arba prarasime „Brexit“.
Jungtinės Karalystės parlamentarai dar kartą – 391 balsu prieš 242 – kovo 12 dieną atmetė Theresos May ir Europos Komisijos pasiektą susitarimą, kuris buvo patobulintas, idant laikinosios apsidraudžiamosios ekonominės priemonės netaptų nuolatinės ir nesusaistytų Londono su ES rinkos taisyklėmis.
Dar kurį laiką situaciją suvaldyti žadėjusi Th.May po antradienio smūgio jau nebebandė visko apkaišyti rožinėmis iliuzijomis ir neslėpė, kad situacija pernelyg neaiški: „Galėsiu pasakyti, kas mūsų laukia toliau, kai pamatysiu, kaip per kitas dvi dienas susiklostys Parlamento balsavimai.
Galbūt tai mums nurodys kryptį, apie kurią galėsime mąstyti.“
Trečiadienį Th.May jau kalbėjo, kad dėl jos susitarimo būtų galima bandyti balsuoti dar kitą savaitę, tačiau laikas iki kovo 29-osios sparčiai senka.
Lietuvos užsienio reikalų ministras L.Linkevičius antradienį prognozavo, kad vėlų trečiadienio vakarą Jungtinės Karalystės parlamentarai atmes išstojimo be sutarties galimybę, o šiandien išreikš norą siekti 50-ojo ES sutarties straipsnio, kuris reglamentuoja šalies pasitraukimą iš Bendrijos, pratęsimo.
„Tačiau pratęsimas nėra automatiškas, nes Jungtinė Karalystė turi argumentuoti, kodėl taip nori padaryti.
„Brexit“ nukėlus iki gegužės 23 dienos tai nesujauktų ES procesų.
Vis dėlto, jei išstojimas bus nukeltas vėliau, britų atstovai turės būti renkami į Europos Parlamentą“, – kalbėjo L.Linkevičius.
Kiek anksčiau Vokietijos kanclerė Angela Merkel galimybę nukelti išstojimo datą vertino pozityviai. Pasak jos, nukelti iki birželio pabaigos – „paprasta“, o nukelti ją iki Europos Parlamento rinkimų „būtų labai paprasta“.
Jei 50-ojo straipsnio veikimas būtų pratęstas, galimi išlieka visi „Brexit“ ateities variantai: antras referendumas, nauji rinkimai, pasikeitusi partijų vadovybė.
Jeigu jis pratęstas nebūtų, britai galiausiai išstotų be sutarties ir patektų į politinės bei ekonominės sumaišties verpetą. Trečiojo sutarties varianto Briuselis siūlyti nebežada.
Stebint situaciją, Europos Sąjungos šalyse buvo juntamas susierzinimas ir nekantrumas.
„Ar tai jau pabaiga? Tikrai ne, nors niekas neturi nė menkiausios idėjos, kas bus toliau. Premjerė prarado balsą ir politine, ir tikrąja žodžio prasme, – apie užkimusią britų premjerę rašė Prancūzijos dienraštis „Liberation“. – Visi scenarijai įmanomi, nė vienas nėra labiau tikėtinas nei kitas.“
ES vyriausiasis derybininkas „Brexit“ klausimu Michelis Barnier nebuvo taip pozityviai nusiteikęs net ir kalbant apie išstojimo nukėlimą: „Mums reikia išgirsti aiškius atsakymus. Kodėl turėtume pratęsti derybų laikotarpį? Ką per jį veiksime?“
Pasak jo, tai, ką užtruko suderėti dvejus metus, britų Parlamentas atmetė dviem balsavimais.
Europa nustebusi – visuomet santūrūs britų politikai, rodę žemynui aukščiausios brandos parlamentarizmo tradicijas, dabar atrodo kaip panikos apimta, rūke pasiklydusi minia.
Ruošiasi blogiausiam scenarijui
Jei „Brexit“ įvyktų be jokios sutarties, įsivyrautų ekonominė ir politinė sumaištis. Vežėjai, transporto sektoriaus darbuotojai jau kurį laiką ruošiasi bet kokiai situacijai, o kai kas įžvelgia ir naujų galimybių.
Naujienų agentūrai BNS nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ sekretorius transporto politikai Tomas Garuolis teigė: „Kiekvienoje krizėje yra ir galimybių. Tikėtina, kad ir frachtai (krovinių gabenimo įkainiai) tarp Jungtinės Karalystės ir Europos išaugs, nes tie gabenimai pasidarys šiek tiek rizikingesni. Lietuvos vežėjai greitai prisitaiko, aš manau, kad taip bus ir šį kartą.“
Besitęsianti sumaištis dalį Lietuvos emigrantų skatina grįžti. Kad grįžtančiųjų pastaruoju metu daugėja, jaučia ir verslas. Įmonės sulaukia daugiau besidominčių darbo pozicijomis ne tik iš Jungtinės Karalystės, bet ir iš kitų šalių.
Statistikos departamento duomenimis, per pirmus du šių metų mėnesius į Lietuvą imigravo iš viso 6842 žmonės – 2 kartus daugiau nei pernai tuo pat metu. Grįžtantys į Lietuvą tautiečiai sudaro daugiau nei pusę imigrantų.
Parengta pagal AP, BBC, „The Guardian“ informaciją.
