Balsuodami už kolegų pateiktus pratęsimo variantus, parlamentarai atmetė siūlymą 50-ąjį straipsnį pratęsti tiek, kad Jungtinėje Karalystėje būtų suorganizuotas antrasis „Brexit“ referendumas. Tačiau liko du neišspręsti klausimai: kada ir kaip įvyks skyrybos su Europos Sąjunga?
Balsuodami dėl pagrindinio Theresa May pasiūlymo prašyti Briuselio pratęsti išstojimo terminą, parlamentarai nusprendė pritarti. Įstatymų leidėjai nusprendė, kad reikia prašyti ES atidėti kovo 29-ąją numatyto šalies išstojimo iš bloko terminą iki birželio 30-osios. Pasiūlymui pritarta 412 balsų prieš 202.
Antradienį ir trečiadienį vykusių balsavimų metu premjerė Th. May patyrė du pralaimėjimus. Kovo 12-ąją 391 balsu prieš 242 buvo atmestas Th.May ir Europos Komisijos pasiektas patobulintas skyrybų susitarimas, rašo „The Guardian“.
Šio balsavimo metu 75 Konservatorių partijos nariai balsavo prieš premjerės pasiūlymą.
Trečiadienį buvo atmesta „Brexit“ sutarties galimybė. Pataisą, kad visiškai būtų atmestas išstojimas be sutarties parlamentarai patvirtino 312 balsų prieš 308.
Tai buvo dar vienas smūgis autoritetą praradusiai Th.May. Tačiau tai nereiškia, kad Jungtinė Karalystė iš ES pasitrauks su sutartimi. Britai ES be sutarties paliks bet kokiu atveju, jeigu iki kovo 29-osios nebus pasiektas 50-ojo ES sutarties straipsnio galiojimas.
Šiandien, kovo 14-ąją, Bendruomenių Rūmai turėjo balsuoti dėl 50-ojo ES sutarties straipsnio veikimo pratęsimo. Vyriausybė siūlo šio straipsnio veikimą pratęsti iki birželio 30 dienos, jeigu Parlamentas iki kovo 20-osios patvirtins jos susitarimą.
Parlamentarai ketvirtadienį siūlė įvairiausius pakeitimus, kurie turėtų būti pridėti prie vyriausybės pasiūlymo. Bendruomenių Rūmų pirmininkas Johnas Bercowas iš 11 parlamentarų pasiūlymų išrinko keturis. Balsavimas dėl jų turėtų prasidėti 17 valandą Londono (19 valandą Lietuvos) laiku.
Pirmąjį pasiūlė iš Konservatorių partijos neseniai pasitraukusi parlamentarė Sarah Wollaston. Ji norėjo, kad 50 ES sutarties straipsnio galiojimas būtų pratęstas tiek, kad Jungtinėje Karalystėje būtų suorganizuotas antrasis „Brexit“ referendumas.
Šis pasiūlymas didele balsų persvara buvo atmestas: už jį balsavo 85 parlamentarai, prieš – 334.
Antruoji leiboristas Hilary Bennas siūlė, kad kitos savaitės trečiadienis būtų skirtas debatams apie „Brexit“ ateities alternatyvas. Ši idėja taip pat buvo atmesta: jai pritarė 311, prieš buvo 314 britų Parlamento narių.
Trečiuoju Leiboristų partijos atstovai siūlė praplėsti 50-ojo straipsnio galiojimą tiek, kad Parlamente būtų surasta dauguma, kuri palaikytų kitokį susitarimą dėl Jungtinės Karalystės išstojimo iš ES. Šis pasiūlymas irgi buvo atmestas vos dviejų balsų skirtumu: 312 balsų „už“, 314 balsų „prieš“.
Ketvirtuoju leiboristas Chrisas Bryantas siekė, kad premjerė Th.May nebegalėtų Bendruomenių Rūmams siūlyti dar kartą balsuoti dėl su ES pasiekto skyrybų susitarimo. Ir šiam buvo tarta „ne“: 302 balsai „už“ ir 318 balsų „prieš“.
Parlamentarai Th.May vyriausybės pasiūlymą svarstys tik po balsavimo dėl šių pataisų.
Tik parlamentarams priėmus Vyriausybės pasiūlymą nukelti „Brexit“, premjerė Th.May galės vykti į Briuselį ir kovo 21-ąją dieną Europos Vadovų Tarybos susitikimo metu prašyti 50-ojo straipsnio veikimo pratęsimo.
ES vyriausiasis derybininkas „Brexit“ klausimu Michelis Barnier nebuvo taip pozityviai nusiteikęs net ir kalbant apie išstojimo nukėlimą: „Mums reikia išgirsti aiškius atsakymus. Kodėl turėtume pratęsti derybų laikotarpį? Ką per jį veiksime?“
Pasak jo, tai, ką užtruko suderėti dvejus metus, britų Parlamentas atmetė dviem balsavimais.
Jeigu bus atmestas 50-ojo ES sutarties straipsnio veikimo pratęsimas, tikėtina, kad Parlamentas dar kartą balsuotų dėl Th.May susitarimo.
Šis balsavimas galėtų įvykti kovo 19 dieną.
Jeigu „Brexit“ įvyktų be jokios sutarties, įsivyrautų ekonominė ir politinė sumaištis. Skaičiuojama, kad Jungtinės Karalystės ekonomika patirtų milžiniškus nuostolius.
