Pusiau automatiniais ginklais ginkluotas užpuolikas penktadienį per pamaldas dviejose Kraistčerčo mečetėse nužudė 49 maldininkus ir dar dešimtis žmonių sužeidė.
Australijoje gimęs 28 metų Brentonas Tarrantas teisme pasirodė surakintas antrankiais ir vilkėdamas baltus kalinio marškinius. Jis abejingai sėdėjo, kai teisėjas skaitė vieną kaltinimą nužudymu. Dešimtys kitų kaltinimų turi būti pareikšti vėliau.
Prieš kameras jis rodė gestą, panašų į „OK“, kuris naudojamas baltaodžių viršenybę deklaruojančių asmenų.
B. Tarrantas – fašistu save vadinantis buvęs kūno rengybos instruktorius – kartais atsisukdavo pažiūrėti į teismo salėje buvusius žiniasklaidos atstovus. Trumpas teismo posėdis saugumo sumetimais vyko už uždarų durų.
Jis neprašė paleidimo už užstatą ir buvo sulaikytas iki kito teismo posėdžio balandžio 5 dieną.
Ligoninėse vis dar gydomi 42 sužeisti žmonės, tarp jų ketverių metų vaikas. Ši ataka laikoma daugiausiai aukų pareikalavusiu Vakaruose įvykdytu išpuoliu prieš musulmonus per dabartinę istoriją.
Prie teismo rūmų, kuriuos saugojo gerai ginkluoti policininkai su taktine apranga, nužudyto 71 metų afgano Daoudo Nabi sūnūs reikalavo teisingumo.
„Tai siaubinga, jausmas siaubingas. Tai neįsivaizduojama“, – sakė D. Nabi.
Naujosios Zelandijos ministrė pirmininkė Jacinda Ardern šeštadienį sakė, kad aukos yra iš viso musulmoniško pasaulio. Tarp šalių, teikiančių konsulinę pagalbą, yra Turkija, Bangladešas, Indonezija ir Malaizija.
Susirūpinusios kitos valstybės
Vienas Saudo Arabijos pilietis žuvo, o dar vienas buvo sužeistas, pranešė Saudo Arabijai priklausanti televizija „al Arabiya“.
Tarp žuvusiųjų yra mažiausiai du Jordanijos piliečiai, sakė šios šalies užsienio reikalų ministras. Tuo tarpu Pakistano užsienio reikalų ministerijos atstovas sakė, kad pasigesta penkių šios šalies piliečių.
Pasklidus informacijai, kad kruviną išpuolį Naujojoje Zelandijoje surengęs australas galėjo kelis kartus lankytis Turkijoje, Ankara pradėjo tyrimą, praneša AFP.
Vieno Turkijos pareigūno teigimu, šioje šalyje kelis kartus lankėsi ir nemažai laiko praleido 28 metų australas, kuris įtariamas 49 žmonių nužudymu Naujojoje Zelandijoje.
„Manome, kad įtariamasis galėjo lankytis ir kitose valstybėse Europoje, Azijoje ir Afrikoje. Mes tiriame, kur jis keliaudavo ir su kuo bendraudavo“, – sakė anonimu norėjęs likti pareigūnas.
Turkijos žiniasklaida pranešė, kad internete išplatintame šaulio manifeste buvo užuominos apie Turkiją ir Sofijos soboro minaretus Stambule. Šiame pastate dabar yra muziejus, tačiau kadaise tai buvo bažnyčia, kuri Osmanų imperijos laikais buvo paversta į mečetę.
Bulgarija taip pat paskelbė besiaiškinanti ar joje 2018 m. lapkritį lankėsi išpuolio vykdytojas.
Manoma, kad australas 2016 m. gruodį galėjo keliauti ir po Balkanus – Serbiją, Kroatiją, Juodkalniją ir Bosniją ir Hercegoviną.
J. Ardern šaudynes vadino teroristine ataka ir sakė, kad užpuolikas, kuris nebuvo teistas ar įtrauktas į kokius nors stebimų asmenų sąrašus, teisėtai nusipirko du pusiau automatinius ginklus, du šratinius šautuvus ir svirtimi pertaisomą šautuvą, kuriuos panaudojo per ataką.
Nusikaltėlis 2017-ųjų lapkritį gavo licenciją ginklams ir jau kitą mėnesį pradėjo pirkti ginklus, sakė ministrė pirmininkė.
„Dar tiriama įvykių virtinė, nuvedusi prie šios ginklų licencijos turėjimo ir šių ginklų įsigijimo, (bet) kol kas galiu pasakyti jums vieną dalyką – mūsų ginklų įstatymai keisis“, – pažadėjo ji.
„Instinktyvus atsakas“
Pranešama, kad mažiausiai vienas iš B. Tarranto panaudotų ginklų yra pusiau automatinis šautuvas AR-15. Tokio paties ginklai buvo panaudoti per virtinę masinių šaudynių Jungtinėse Valstijose, įskaitant 2012 metų žudynes Sendi Huko mokykloje Konektikute.
Sendi Huko aukų šeimoms neseniai buvo uždegta žalia šviesa apskųsti teismui JAV ginklų gamintoją „Remington“, esą sąmoningai reklamavusią kovinį ginklą, „visiškai netinkamą“ naudoti civiliams tikslams ir dažnai pasirenkamą kaip masinių žudymų įrankį.
Nors šaudynės Kraistčerče sukėlė pasibaisėjimą, kai kurie vietos gyventojai šeštadienį sakė naujienų agentūrai AFP, kad jokių drastiškų pokyčių ginklų kontrolės srityje neturėtų būti imtasi.
„Tikėkimės, kad nebus jokio instinktyvaus atsako, – sakė Matthew Simmondsas. – Juk neuždraudžiame automobilių vien dėl to, kad daug žmonių žūva keliuose. Reikia atlikti tinkamą tyrimą.“
Naujoji Zelandija sugriežtino pusiau automatinių šautuvų įsigijimo tvarką 1992-aisiais, praėjus dvejiems metams po išpuolio pietiniame Aramoanos mieste, kai nestabilios psichikos vyras nušovė 13 žmonių.
Tačiau vėlesnės pastangos dar labiau griežtinti įstatymus, įskaitant mėginimą uždrausti pusiau automatinius ginklus, įstrigo parlamente.
Naujojoje Zelandijoje bet kuris 16 metų ar vyresnis asmuo gali prašyti išduoti licenciją šaunamiesiems ginklams, galiojančią 10 metų. Prašytojai privalo būti išklausę saugos kursą ir gavę teigiamą policijos patikrinimo išvadą.
Pagal šalies šaunamųjų ginklų įstatymą daugumos ginklų registracija neprivaloma. Dėl šios priežasties teisėsauga nežino, „kiek Naujojoje Zelandijoje yra teisėtai arba neteisėtai turimų šaunamųjų ginklų“, pernai nurodė policija.
Pagal policijos vertinimus, 2014 metais šalyje buvo iki 1,2 mln. civilių teisėtai turimų šaunamųjų ginklų, tai yra, vienas ginklas teko maždaug keturiems gyventojams. Australijoje šis rodiklis yra dvigubai mažesnis.
Siekiant įsigyti pusiau automatinių ginklų, taip pat pistoletų ir kitų ribojamų ginklų, reikalinga gauti papildomų „patvirtinimų“, bet policija ir šaunamųjų ginklų ekspertai pabrėžia, kad įstatymuose esama spragų.
Detaliai aprašė manifeste
Įtariamasis savo radikalizaciją ir dvejus metus trukusį pasirengimą aprašė ilgame, padrikame ir sąmokslo teorijų bei kraštutinių dešiniųjų ideologijos persmelktame „manifeste“.
74 puslapių manifestą užpuolikas prieš ataką paskelbė socialiniame tinkle „Twitter“, o šaudynes tiesiogiai transliavo socialiniame tinkle „Facebook“. Vaizdo medžiagoje užfiksuota, kaip jis pagrindinėje Kraistčerčo mečetėje eina iš patalpos į patalpą, nuo aukos prie aukos, iš arti šaudo į sužeistuosius, bandančius šliaužti tolyn.
Taip pat yra sulaikyti dar du žmonės, bet jų ryšys su ataka kol kas nežinomas. Trečias asmuo, kuris buvo areštuotas anksčiau, vadinamas šaunamąjį ginklą turėjusiu ir padėti bandžiusiu visuomenės nariu.
Viename automobilyje buvo rasti du savadarbiai sprogstamieji užtaisai; juos neutralizavo kariškiai. Policija taip pat atliko kratą vienuose namuose Danidine, kur, pasak J. Ardern, įtariamasis gyveno.
Australai neįsileido politiko
Australija neišdavė vizos dešiniojo sparno provokatoriui Milo Yiannopoulos, kai šis, reaguodamas į šaudynes mečetėse Naujojoje Zelandijoje, pavadino islamą „barbarišku ir svetimu“, šeštadienį pranešė pareigūnai.
„Milo Yiannopoulos nebus leista atvykti į Australiją jo šiemet planuotai kelionei“, – sakoma imigracijos ministro Davido Colemano pareiškime.
„P. Yiannopoulos komentarai socialinėje žiniasklaidoje dėl teroro atakos Kraistčerče yra pasibaisėtini ir kursto neapykantą bei nesantaiką“, – sakė ministras.
Australijos žiniasklaida pranešė, kad ministro pirmininko Scotto Morrisono vyriausybė šį mėnesį jau buvo nusprendusi neišduoti vizos M. Yiannopoulos, bet paskui, po valdančiosios Liberalų partijos konservatorių protestų, persigalvojo.
Paprastai vyriausybė atsisako komentuoti sprendimus dėl individualių vizų, bet šeštadienį padarė išimtį, visame pasaulyje kilus pasipiktinimui dėl Australijoje gimusio dešiniojo sparno ekstremisto atakos, per kurią dviejose mečetėse Kraistčerče žuvo 49 musulmonai.
Sprendimas neduoti vizos buvo priimtas M. Yiannopoulos socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbus komentarą, esą tokios atakos kaip šaudynės Naujojoje Zelandijoje įvyksta todėl, kad vyriausybės „lepina... barbariškas, svetimas religines kultūras“.
D. Colemanas atrėmė, kad „teroro ataka Kraistčerče buvo įvykdyta prieš musulmonus, taikiai praktikuojančius savo religiją“.
„Tai buvo gryno blogio aktas“, – sakė ministras.
