Kol kas teisiškai lieka galioti scenarijus, kad Britanija kovo 29 dieną nutrauks 46 metus trukusią narystę bloke, jeigu neužsitikrins vienbalsio ES lyderių pritarimo siūlymui šį žingsnį atidėti. Neabejojama, kad šis klausimas bus pagrindinis per kovo 21–22 dienomis Briuselyje vyksiantį ES viršūnių susitikimą.
Galimo atidėjimo trukmė priklausys nuo kito parlamento balsavimo rezultato: JK Bendruomenių Rūmai trečiąkart balsuos dėl „Brexit“ sutarties“, suderintos premjerės Theresos May su ES lyderiais, bet anksčiau dukart atmestos britų įstatymų leidėjų didžiuliu balsų skirtumu.
Jeigu ateinančią savaitę parlamentarai galiausiai apsispręstų paremti sutartį, vyriausybė nurodė prašysianti „techninio“ atidėjimo iki birželio 30-osios, kad būtų galima priimti reikalingus teisės aktus.
Jeigu Bendruomenių Rūmai sutartį trečiąkart atmes, vyriausybė perspėjo būsianti priversta prašyti atidėti išstojimą daug ilgesniam laikui.
„Labai aišku, kad kiti žingsniai, kitas pasiūlymas, kaip judėti į priekį, turi ateiti iš Britanijos“, – penktadienį Berlyne sakė Vokietijos kanclerės Angelos Merkel atstovas Steffenas Seibertas.
Pamėginti užsitikrinti sutartį
Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono kanceliarija sako, jog jeigu dabartinė sutartis vėl bus atmesta, Londonas privalės pateikti „aiškų ir naują alternatyvų planą“, nes priešingu atveju Britanijai teks palikti ES be jokio susitarimo.
Britų vyriausybė tikisi, kad kalbos apie ilgą „Brexit“ proceso atidėjimą įtikins įnirtingiausius dabartinės sutarties oponentus iš pačios Th. May Konservatorių partijos ir ją remiančios Demokratinės junionistų partijos (DUP) persigalvoti ir ją paremti.
DUP parlamentarai penktadienį surengė derybas su vyriausybe.
„Šiandien vyko geros diskusijos. Šios diskusijos artimiausiu laiku bus tęsiamos“, – sakė po susitikimo žurnalistams sakė DUP parlamentinės frakcijos seniūnas Nigelas Doddsas.
„Visiems privalu pamėginti užsitikrinti sutartį“, įskaitant Britanijos ir Airijos vyriausybes bei Europos Sąjungą, pridūrė jis.
Vis dėlto N. Doddsas paneigė, kad tariamasi dėl papildomo finansavimo Šiaurės Airijai, galinčių tapti paskata šiam regionui atstovaujančiai DUP balsuojant paremti „Brexit“ sutartį.
„Per šias diskusijas pinigų neaptarinėjame, jos vyksta apie „Brexit“, – tvirtino įstatymų leidėjas.
Tuo tarpu apklausos rodo, kad tarp tarp britų stiprėja palaikymas potencialiam pasitraukimui iš ES be jokio susitarimo, nors politikos ir verslo lyderiai sako, kad toks scenarijus vestų į chaosą abipus Lamanšo sąsiaurio.
Reikia aiškaus plano
Kalbėdamas per vizitą Paryžiuje Airijos užsienio reikalų ministras Simonas Coveney sakė, kad „visi sveikintų“, jeigu Bendruomenių Rūmai pritartų sutarčiai ir kad „Brexit“ būtų tik trumpam atidėtas, kad būtų galima priimti reikalingus įstatymus.
Tačiau paklaustas apie ilgesnio atidėjimo galimybę S. Coveney atsakė: „Manau, daugeliui ES lyderių ilgesnis pratęsimas būtų labai nepatogus.“
Po vėlesnių derybų su Prancūzijos Europos reikalų ministre Nathalie Loiseau airių diplomatijos vadovas sakė, kad laiko Britanijos išstojimą be jokio susitarimo „mažai tikėtinu“, bet pridūrė, kad Dublinas rengia milijonų eurų atsarginius planus tokiam scenarijui.
„Manau, dabar tai mažai tikėtina, nes per balsavimą Vestminsteryje, kad būtų bet kokiu atveju būtų išvengta „Brexit“ be sutarties, matėme tvirtą daugumą... ir manau, kad tai yra labai aiškus Bendruomenių Rūmų pareiškimas, jog jie reikalaus imtis veiksmų, kad to būtų išvengta“, – per spaudos konferenciją sakė S. Coveney.
„Ir būtent dėl to ateinanti savaitė yra svarbi, nes per ją bus pateiktas prašymas pratęsti (procesą pagal ES sutarties) 50-ąjį straipsnį – aišku, stengiantis išvengti (išstojimo) be sutarties“, – pridūrė jis
Vienas Europos Sąjungos aukšto pareigūnas iškėlė galimybę, kad atidėjimas galėtų būti dviejų etapų.
Europos komisijos pirmininko pavaduotojas Fransas Timmermansas šeštadienį sakė Vokietijos žiniasklaidos grupei „Funke“, kad Britanija privalo žinoti, kam jai reikalingas atidėjimas.
„Kol tai nėra aišku, „Brexit“ gali būti atidėtas tik kelioms savaitėms – vien siekiant išvengti chaotiško pasitraukimo kovo 29-ąją“, – pabrėžė jis.
„Per šį laiką britai privalo mums pasakyti, ko jie nori: naujų rinkimų? naujo referendumo? Tik tuomet galėsime kalbėti apie pratęsimą keliems mėnesiams“, – sakė F. Timmermansas.
ES lyderiai užsiminė, kad galėtų paremti ilgesnį „Brexit“ proceso pratęsimą tik tuo atveju, jeigu Britanija atsisakytų kai kurių savo dabartinių „raudonųjų linijų“, ypač reikalavimo išstoti iš ES muitų sąjungos, kad galėtų vykdyti nepriklausomą prekybos politiką.
Kol kas JK atrodo besiritanti į išstojimą iš ES kovo 29-ąją be jokios patvirtintos sutarties su Bendrija, o Th. May atrodo nebesugebanti suvaldyti savo susipriešinusio kabineto.
Th. May susitarimą su ES sudarė pernai lapkritį, po beveik dvejus metus trukusių įtemptų derybų.
Tačiau šis dokumentas įstrigo parlamente – tai labiausiai nulėmė aštrūs nesutarimai dėl vadinamosios apsidraudžiamosios priemonės, turinčios užtikrinti, kad po „Brexit“ siena tarp Šiaurės Airijos ir Airijos Respublikos išliks atvira.
Įstatymų leidėjai antradienį sutartį atmetė antrąkart, bet trečiadienį nubalsavo, kad šalis negali išstoti iš ES neturėdama jokios sutarties.
Ketvirtadienį Bendruomenių Rūmai nubalsavo prašyti ES lyderius, kad „Brexit“ būtų tiesiog atidėtas, siekiant išvengti išstojimo be sutarties chaoso.
Be to, parlamentarai atmetė raginimą surengti pakartotinį „Brexit“ referendumą. Šis žingsnis užgesino daugelio britų viltis, kad jie galės išsaugoti savo europinę tapatybę.
Kilo protestai dėl nukėlimo
Iškilus realiai galimybei, kad Jungtinės Karalystės išstojimas iš Europos Sąjungos bus atidėtas, kai kurie „Brexit“ šalininkai baiminasi, kad jų svajonė miršta.
Vis dėlto jie neketina pasiduoti be kovos ar bent jau ilgos kelionės: buvusio JK nepriklausomybės partijos (UKIP) lyderio Nigelo Farage'o (Naidželo Faradžo) vadovaujami ištikimi „Brexit“ šalininkai šeštadienį išsirengė į dviejų savaičių žygį „Leave Means Leave“ („Išstoti reiškia išstoti“) iš Anglijos šiaurės rytų į Londoną.
Žygio dalyviai, kurie kaltina politikus „išduodant žmonių valią“, planuoja kovo 29 dieną, kai šalis turėjo išstoti iš ES, pasiekti parlamentą sostinėje.
Šiuo metu nepanašu, kad JK išstos kovo 29-ąją; britų politikams nesutariant dėl išstojimo sąlygų parlamentas ketvirtadienį nubalsavo už tai, kad būtų siekiama išstojimą atidėti bent iki birželio 30-osios.
„Jei matėte, kas vyko parlamente šią savaitę, (aišku), kad mes visai galime neišstoti iš ES, – sakė N. Farage'as, kuris prie protesto prisidėjo apsirengęs pasivaikščiojimui kaime tinkamais drabužiais. – Jei politikai galvoja, kad gali lipti per mus, mes žygiuosime atgal ir pasakysime jiems, kad jie negali (to daryti).“
100–200 „Brexit“ šalininkų, drėgną ir šaltą dieną pradėjusiems žygį, aklavietė parlamente yra įrodymas, kad britų politikai neketina nutraukti šalies ryšių su ES.
Kaip ir daugelis dalykų, susijusių su JK išstojimu iš bloko, „Brexit“ žygis klostėsi ne visai pagal planą. Protestuotojai per šaltą lietų chaotiškai patraukė purvinu Šiaurės jūros pakrantės taku Sanderlande. Miestas, kuriame anksčiau buvo statomi laivai, yra 435 km į šiaurę nuo Londono.
Žygio pradžios taškas paskutinę minutę buvo pakeistas; organizatoriai sakė, kad tai buvo padaryta saugumo sumetimais. Tačiau dalyvius vis tiek prisivijo proeuropietiškų protestuotojų grupelė, kuri dainavo, kur jie galėtų susikišti „Brexit“. Žygio dalyviai atsakė piktais šūksniais „Išdavikai“ ir „Nevykėliai“.
