Laikrodis rodė 15 val. 10 min., kai su maisto produktų prikrautu vežimėliu pasukau didžiulio prekybos centro kasų link.
Sugaišau daug laiko, kad apsirūpinčiau visai savaitei.
Apėjau beveik pusę prekybos eilių vienoje didžiausių Maskvos parduotuvių, esančių prekybos ir pramogų centro „Kapitolij“ antrajame aukšte.
Atėjo laikas atsiskaityti. Tačiau to padaryti nesuspėjau. Netikėtai per parduotuvės vietos radiją nutrūko ramūs džiazo ritmai ir pasigirdo: „Dėmesio – gaisro pavojus! Gaisro pavojus! Lankytojus ir personalą prašome skubiai palikti pastatą per pagrindinius ir atsarginius išėjimus. Naudotis liftu draudžiama!“
Po penkių sekundžių po vieno kartojimo pasigirdo kiti: „Gaisro pavojus, gaisro pavojus!“
Pirkinių prikrautą vežimėlį nustūmiau kažkur į šalį – riedėti link kasų nebuvo jokios prasmės.
Ryškiai raudonomis striukėmis vilkinčios kasininkės pirmosios paliko darbo vietas ir puolė prie horizontalaus konvejerio, kuris riedėjo link požeminio garažo ir prie išėjimo.
Tačiau šis mechanizmas jau neveikė.
Įsimaišęs tarp minios jaunos kaimynės, pasirišusios pardavėjos prijuostę, paklausiau: „Ar tai mokymai, ar tikrai kažkas atsitiko?“
„Velnias žino. Tačiau geriau apsidrausti. Jeigu tikrai driokstelės, jokių klausimų nekils“, – maloniai čiauškėjo mano kaimynė didindama apsukas.
Garsiakalbiai be paliovos kartojo: „Gaisro pavojus, gaisro pavojus! Naudotis liftais draudžiama.“
Pradedu suprasti, kaip mums pasisekė. Tokiu metu parduotuvėje buvo palyginti mažai žmonių ir dėl to nesusidarė spūsčių.
Jau sėdėdamas savo „Opel“ ir įsiliejęs į ilgą koloną, išvykstančią iš prekybos centro, pagavau kažkokią radijo stotį.
Ji informavo, jog prieš pusę valandos „interneto teroristai“ pranešė užminavę septynis didžiausius Maskvos prekybos centrus.
Pernai tokių pranešimų autorius vadino „telefoniniais teroristais“. Jie apie ruošiamus teroro aktus pranešdavo mobiliaisiais telefonais. Dabar naudojamasi elektroniniu paštu.
Evakuojami lankytojai ir personalas. Į sprogmenų paieškas pasitelkti tarnybiniai šunys.
Norėjosi stipriai nusikeikti. Tai buvo dar viena melagingos informacijos ataka prieš Rusijos sostinę. Tačiau niekas nežino, kuris iš pranešimų apie padėtas bombas gali būti teisingas.
Internete buvo paviešinta vieno pranešimo nuotrauka: „Nefilosofuosime. Viename iš jūsų korpusų padėta bomba!
Bomba neturi kvapo, jos korpusas plastikinis, tad metalo detektoriai neaptiks, šunys neužuos. Laikrodis automatiškai suaktyvintas iškart atidarius laišką.“
Ką daryti tarnyboms? Reaguoti ar netikėti? O jeigu tikrai trinktelės?
Praėjusiais metais anoniminių skambučių banga užliejo 75 iš 85 Rusijos regionų.
Apie 600 tokių pranešimų buvo Maskvoje, dar beveik 100 – Maskvos srityje.
Evakuota beveik 2 mln. žmonių iš prekybos centrų, stočių ir kitų objektų visoje šalyje. Bombų niekur nė kartą nerasta.
Nuo vasario vidurio beveik kasdien tokie pranešimai vėl pasiekia dešimtis Maskvos adresų. Kaip antai Rusijos valstybinius humanitarinį, fizinės kultūros universitetus, vaikų žaidimų centrą „Masterslavl“, dideles ligonines, kompanijų biurus.
Federalinė saugumo tarnyba (FST) periodiškai informuoja, kad pranešimai plaukia iš užsienio.
Bet dėl to maskviečiams ne lengviau.
Socialiniuose tinkluose kyla pasipiktinimas. „Kur žiūri FST, policija? Ką veikia Rusijos nacionalinė gvardija? Kitos specialiosios tarnybos? Kuo užsiima milijonai apsaugininkų?“
„Nė vienoje pasaulio šalyje nėra tokios savivalės, kuri vykdoma pasitelkus mobiliuosius telefonus. Gal tai atsakas valdžioms už tai, kad jos neleidžia protestuoti?“– rašė vienas internautas.
