Kraštutinės dešinės jėgos „Dveri“ lyderis Boško Obradovičius vadovavo kelioms dešimtims žmonių, kurie įsiveržė į nacionalinio transliuotojo būstinę Belgrade, kad pareikštų kritiką šališkai televizijai.
Po šio įvykio tapo aišku, kad prie paprastų žmonių, norinčių Serbijoje laisvų rinkimų ir nepriklausomo nacionalinio transliuotojo, prisijungė ir būrys politikų.
42 metų B.Obradovičiaus partija yra tik viena iš 20 politinių jėgų, kurios suformavo aljansą, skirtą protestuotojams palaikyti. Jie į gatves kiekvieną savaitgalį eina po to, kai banditų gauja lapkričio mėnesį sumušė opozicionierių Borko Stefanovičių.
Žmonės kaltina 49-erių prezidentą A.Vučičių varžant jam nepalankią žiniasklaidą ir bandant pažaboti demokratines laisves, tačiau šalies galva atmeta visus žmonių priekaištus.
Judėjimas prieš prezidentą pasivadino „Vienas iš 5 milijonų“. Tai atsakas A.Vučičiui, kuris po pirmųjų protestų viešai paskelbė, kad neįvykdys nė vieno protestuotojų reikalavimo, „net jeigu jų gatvėse bus 5 milijonai“.
„Didžioji dalis žmonių protestuose dalyvauja ne dėl to, kad juos pakvietė partijų lyderiai, ir tai kelia daug nerimo. B.Obradovičius naudojasi šiais protestais, kad partija būtų labiau matoma ir sulauktų daugiau palaikymo. Jis ne tik didina įtampą taikiuose protestuose, bet ir nori pakeisti jų tikslą“, – tvirtina Graco universiteto profesorius Florianas Bieberis.
„Dveri“ partija, kuriai vadovauja B.Obradovičius, šalyje garsėja populistinėmis idėjomis ir retorika. Ji pasisako prieš Europos Sąjungą, prieš LGBT bendruomenės teises.
„Dveri“ politikai nori iš naujo įvertinti su naciais Antrojo pasaulinio karo metu kolaboravusių asmenų vaidmenį.
2016-aisiais „Dveri“ susivienijo su Demokratine Serbijos partija ir per rinkimus surinko 5,02 proc. serbų balsų.
Tai leido jai vos peržengti barjerą, tačiau judėjimo pozicijai yra garsiai atstovaujama Serbijos parlamente.
Praėjusį savaitgalį buvo pirmas kartas nuo 2000-ųjų sukilimo, kada buvo nuverstas Jugoslavijos prezidentas Slobodanas Miloševičius, kai žmonės įsilaužė į nacionalinės televizijos pastatą.
Tačiau atrodo, kad B.Obradovičiaus veiksmai televizijos pastate, kuriuos matė ir palaikė buvęs Belgrado meras Draganas Djilas, tik padėjo kadaise S.Miloševičiaus ministrų kabinete dirbusiam dabartiniam prezidentui.
Į pastatą protestuotojai įsiveržė su grandininiu pjūklu. Serbijos prezidentas A.Vučičius ilgą laiką ignoravo protestus, tačiau nacionalinio transliuotojo pastato šturmavimas privertė prabilti ir jį.
„Serbija niekam neleis jai grasinti smurtu. Žmonės, kurie mano, kad gali pasiekti politinius tikslus chuliganizmu, smurtu, išpuoliais prieš žmones, klysta. Nesiruošiu kalbėtis su tokiais fašistais kaip B.Obradovičius“, – pareiškė A.Vučičius.
Tuo metu, kai prezidentas kalbėjo savo rūmuose, riaušių policija ašarinėmis dujomis vaikė protestuotojus, kurie ruošėsi žmonių grandine apjuosti pastatą ir neleisti prezidentui išvykti.
Tai pirmas kartas per daugiau kaip tris mėnesius trunkančius protestus, kai policijos pareigūnai prieš protestuotojus teko panaudoti jėgą.
Balkanų šalių politikos analitikas Vukas Vuksanovičius tvirtina, kad B.Obradovičiaus iškilimas parodo, jog šalyje trūksta lyderystės ir nuoseklios programos, tačiau to pasiūlyti negali ir opozicija.
„Susivienijusi partijų koalicija bandė blėstantiems taikiems protestams įkvėpti energijos, tačiau tai padaryti jie per silpni.
Dabar pagrindinis koalicijos tikslas – išlikti, kad galėtų A.Vučičiui mesti iššūkį ateityje“, – teigė V.Vuksanovičius.
Parengta pagal „Radio Free Europe“ informaciją.
