„Teisingumo viceministrės Vesnos Mikič pareiškimas, kad NATO bombardavimas buvo serbų genocidas, yra nepriimtinas ir reiškia neapykantos kalbą“, – savo paskyroje socialiniame tinkle „Facebook“ parašė R. Haradinajus.
„Žmonėms, kurie juodina bendras euroatlantines vertybes, nėra vietos (Kosovo) vyriausybėje ir institucijose“, – pridūrė jis.
Kaip ir Serbija, Kosovo etninė serbų mažuma nepripažįsta šios atsiskyrusios teritorijos nepriklausomybės, tačiau pagal Kosovo konstituciją serbams turi būti atstovaujama vyriausybėje Prištinoje.
Prieš 20 metų kovo 24-ąją NATO pradėjo antskrydžių kampaniją siekdama priversti Serbijos lyderį Slobodaną Miloševičių išvesti savo pajėgas iš Kosovo ir nutraukti karą su nepriklausomybės siekusiais etninių albanų partizanais.
1998–1999 metų nepriklausomybės karas Kosove pareikalavo daugiau kaip 13 tūkst. gyvybių, daugiausia etninių albanų, ir nulėmė humanitarinę bei pabėgėlių krizę, per kurią šimtai tūkstančių žmonių paliko savo namus.
Bombardavimas truko tris mėnesius, kol S. Miloševičius galiausiai išvedė savo pajėgas iš Serbijos tuometinės provincijos Kosovo, kuris tada tapo Jungtinių Tautų protektoratu.
2008 metais Kosovas vienašališkai paskelbė nepriklausomybę nuo Serbijos, tačiau Belgradas atsisakė tai pripažinti ir iki šiol laiko Kosovą savo pietine provincija.
Serbijos vyriausybės biuras Kosovo klausimams pasmerkė V. Mikič atleidimą.
„Pavadindama (NATO) agresiją prieš serbus genocidu... Vesna Mikič išreiškė vyraujančią serbų nuomonę“, – sakoma biuro pareiškime.
