Keleiviai apie tai sužinojo tik tada, kai jiems prieš pat kelionės pabaigą buvo pranešta, kad jie netrukus leisis Škotijos sostinėje.
Nei „British Airways“, kurios bilietus buvo įsigiję keliautojai, nei bendrovės pasamdyta ir skrydį vykdžiusi „WDL Aviation“ kol kas kurioziškos situacijos nekomentavo, tik atsiprašė savo keleivių.
Tad kas gi atsitiko „British Airways“ skrydžiui 3271?
Veikiausiai pilotams buvo pateiktas klaidingas skrydžio planas ir vietoje skrydžio rytų kryptimi į Vokietiją jie pasuko tiesiai į šiaurę, Škotijos link, rašo „The Independent“.
Viena iš priežasčių, kodėl niekas iki pat nusileidimo to nepastebėjo – skrydį vykdė ne „tikras“ „British Airways“ lėktuvas, bet samdyta kompanija su savo lėktuvu, pilotais ir įgula.
Tai yra visiškai įprasta praktika aviacijos versle, tačiau „WDL Aviation“ nesinaudoja ta pačia duomenų baze, kaip „British Airways“ – sudarę sutartį ir gavę skrydžio planą, jo netikrino, o tiesiog vykdė.
Dėl didelio darbo krūvio ar tiesiog neatidumo šis neatitikimas pro akis praslydo ir Londono skrydžių dispečeriams.
Kaip to nepastebėjo nė vienas keleivis? Juk įprastai skrydžio pradžioje pranešama, į kur skris lėktuvas.
Gali būti, kad pranešdamas būsimojo skrydžio detales, kapitonas paminėjo tik reiso numerį 3271, o ne kelionės tikslą.
Keisčiau tai, kad pakeliui į Vokietiją lėktuvas turėjo perskristi Šiaurės jūrą, bet nė vienam keleiviui nesukėlė įtarimo, jog pro iliuminatorių visą laiką matėsi žemė.
Visgi tokios klaidos civilinėje aviacijoje pasitaiko itin retai. Yra buvę, kai lėktuvai leidosi kitame, nei numatyta, oro uoste – tačiau bent jau toje pat šalyje. Pavyzdžiui, 2016 metais „Delta Airlines“ pilotai lėktuvą nutupdė Rapid Sičio karinėje bazėje, o ne pagrindiniame Pietų Dakotos oro uoste. 2013 metais Etiopijos avialinijų lėktuvas, skridęs į Kilimandžarą Tanzanijoje, nusileido gretimame Arušos oro uoste.
Bene rimčiausias atvejis, kai lėktuvas nuskrido ne į tą šalį, įvyko 1995 metais: tuomet „Northwest Airlines“ laineris vietoj Briuselio nuvyko į Frankfurtą.
