Įstatymų leidėjai balsavo prieš referendumą derybų dėl „Brexit“ rezultatams patvirtinti, „Brexit“ atsisakymą apskritai, išstojimą iš ES be sutarties, Jungtinės Karalystės stojimą į Europos laisvosios prekybos asociaciją ir narystės Europos ekonominėje erdvėje išsaugojimą, šalies dalyvavimą Europos muitų sąjungoje, preferencinių prekybos susitarimų su ES sudarymą.
Be to, buvo atmestas alternatyvus Leiboristų partijos planas, kuriame buvo siūloma išsaugoti šalies narystę ES Muitų sąjungoje ir kruopščiai suderinti Jungtinės Karalystės prekybos taisykles su ES bendrosios rinkos taisyklėmis.
Iš pradžių planuota, kad Jungtinė Karalystės pasitrauks iš ES kovo 29-ąją, bet per praeitą savaitę vykusį viršūnių susitikimą bloko lyderiai sutiko šį žingsnį atidėti, kad suteiktų Londonui galimybę apsispręsti dėl tolesnių veiksmų.
J, Bercow siūlė įstatymų leidėjams balsuoti dėl aštuonių galimų „Brexit“ scenarijų. Tarp jų buvo galimybė išstoti be jokios sutarties balandžio 12-ąją, planas „Bendroji rinka 2.0“ (Common Market 2.0), perėjimas prie santykių, kokius su bloku palaiko Norvegija, pasiūlymas po „Brexit“ sukurti nuolatinę muitų sąjungą su ES, vadinamasis leiboristų „alternatyvusis planas“, galimybė atšaukti „Brexit“, naujas referendumas ir konservatorių įstatymų leidėjo Marcus Fysho (Marko Fišo) pasiūlytas „atsarginis planas“.
Plano „Bendroji rinka 2.0“ šalininkai siūlė Britanijai likti ES bendrojoje rinkoje ir susitarti su bloku dėl laikinos muitų sąjungos, galiosiančios, kol jai bus rasta alternatyva. Ši galimybė sulaukė didžiausio parlamentarų palaikymo, bet vis dėlto buvo atmesta 272 balsais prieš 264. Be to, Th. May jai ne kartą buvo išreiškusi nepritarimą.
Panašus į šią priemonę vadinamasis EFTA/EEA scenarijus siūlė šaliai likti Europos ekonominėje erdvėje ir iš naujo įstoti į Europos laisvosios prekybos asociaciją, tačiau pasitraukti iš muitų sąjungos.
Opozicinės Leiboristų partijos lyderio Jeremy Corbyno siūlytas penktasis variantas numatė glaudaus ekonominio bendradarbiavimo su ES planą, įskaitant „visuotinę muitų sąjungą“ ir „glaudų bendradarbiavimą“ su bloko bendrąja rinka.
Šeštuoju variantu, pateiktu Škotijos nacionalinės partijos (SNP), buvo siūloma atšaukti „Brexit“, jeigu likus kelioms dienoms iki planuojamo išstojimo parlamentas nepritartų sutarčiai su Briuseliu. Tokiu atveju įstatymų leidėjai būtų turėję balsuoti dėl išstojimo iš ES be susitarimo, ir jeigu tokia galimybė būtų atmesta – apskritai atšaukti procesą pagal ES sutarties 50-ąjį straipsnį.
Be to, leiboristai siūlė dar vieną galimybę: surengti referendumą dėl bet kurio iš susitarimo su Briuseliu variantų.
Paskutinis, vadinamasis M. Fysho variantas numatė, kad vyriausybė turėtų susitarti su ES dėl dvejų metų pereinamojo laikotarpio, kurio metu Britanijos prekės galėtų būti netrikdomai tiekiamos Bendrijos rinkai, nors pati šalis iš bloko būtų formaliai pasitraukusi. Bet to, pagal šį planą siūlyta, kad Londonas iki 2020 metų toliau mokėtų įmokas į ES biudžetą.
Per šiuos balsavimus Th. May kabineto ministrai susilaikė. Nė vienas iš siūlytų aštuonių scenarijų negavo balsų daugumos.
Jungtinės Karalystės parlamentarai sutiko su ES pasiūlymu atidėti „Brexit“ datą
Jungtinės Karalystės parlamento Bendruomenių Rūmai sutiko su Europos Sąjungos sąlygomis dėl „Brexit“ datos atidėjimo. Trečiadienio vakarą 441 deputatas pritarė dokumentui, kuris leidžia padaryti reikiamų pakeitimų nacionaliniuose įstatymuose, tam prieštaravo 105 parlamentarai.
Nors vyko audringi debatai, o dalis įstatymų leidėjų protestavo, balsavimas buvo formalaus pobūdžio. Jis turėjo užtikrinti, kad nebus skirtingai interpretuojami Jungtinės Karalystės įstatymai ir tarptautinės normos, pagal kurias Jungtinės Karalystės vyriausybės vadovo ir visų kitų ES šalių lyderių sutikimo pakako tam, kad „Brexito“ data būtų atidėta.
Bendruomenių Rūmai jau du kartus (sausio 15 d. ir kovo 12 d.) atmetė sutartį su ES, todėl kovo 21 d. Europos Vadovų Taryba vienbalsiai priėmė sprendimą atidėti „Brexit“ remiantis dviem galimais scenarijais. „Brexit“ bus atidėtas iki gegužės 22 d., jeigu Jungtinės Karalystės parlamentas iki kovo pabaigos pritars sutarčiai su Briuseliu, arba iki balandžio 12 d., jeigu jai nebus pritarta.
Šansai, kad sutartis bus priimta, padidėjo, kai trečiadienį ministrė pirmininkė Theresa May pareiškė esanti pasirengusi palikti savo postą, jeigu jos partijos nariai – konservatoriai euroskeptikai – parems premjerės sandorį su ES.
