Pranciškus paskelbė dokumentą, kurį įkvėpė 2018-ųjų spalį įvykęs pasaulio vyskupų susitikimas dėl geresnio dvasinio darbo su jaunais nūdienos katalikais. Susitikimo metu buvo reikalaujama didesnių teisių moterims, o baigiamajame vyskupų dokumente būtinybė moterims užimti atsakingus ir su sprendimų priėmimu susijusius postus Bažnyčioje buvo pavadinta privalomu teisingumu.
Savo ilgame dokumente „Kristus gyvas“ Pranciškus tokios išvados neparemia. Jis tik sako, kad Bažnyčia, įsiklausanti jaunimo pageidavimų, privalo būti atidi moterų „teisėtiems reikalavimams“ dėl lygybės ir teisingumo, ir geriau parengti vyrus ir moteris, turinčius lyderystės potencialo.
„Gyvoji Bažnyčia gali pažvelgti atgal į istoriją ir pripažinti nemažą vyrų autoritarizmo, dominavimo, įvairių pavergimo formų, išnaudojimo ir seksistinio smurto dalį, – rašo Pranciškus. – Su šiuo požiūriu ji gali paremti raginimą gerbti moterų teises ir pasiūlyti tvirtą paramą didesniam abipusiškumui tarp vyrų ir moterų, tuo pačiu nesutikdama su viskuo, ką siūlo kai kurios feministinės grupės.“
Dokumentas – apaštališkasis paraginimas – apima daug įvairių temų, aktualių šiandienos jaunimui. Jame pažymima, kad daugelis jaučiasi atitolę nuo Bažnyčios dėl jos seksualinių ir finansinių skandalų, ir patys kenčia nuo neišsakytų išnaudojimo, konflikto ir nevilties formų.
Nemaža dokumento dalis skirta skaitmeninio pasaulio pažadams ir pavojams. Jame raginama skubiai reformuoti katalikiškas mokyklas ir jaunimo programas, nurodant, kad jos dažnai didžiausią dėmesį skiria savisaugai ir jaunimo apsaugojimui nuo išorės klaidų, ir yra atitrūkusios nuo jaunimo gyvenimo realybės.
„Kartais bandydami plėtoti gryną ir tobulą dvasinį darbą su jaunimu, pažymėtą abstrakčiomis idėjomis, apsaugotą nuo pasaulio ir neturinčią jokių kliaučių, galime paversti Evangeliją nuobodžiu, beprasmiu ir nepatraukliu teiginiu, – rašo pontifikas. – Toks dvasinis darbas su jaunimu galiausiai visiškai išstumiamas iš jaunimo pasaulio ir tinka tik elitiniam krikščionių jaunimui, kuris mato save kaip kitokį, gyvendamas tuščioje ir neproduktyvioje izoliacijoje.“
Dokumente pripažįstama seksualumo, kaip jaunimo raidos dalies, svarba. Bet terminas „homoseksualumas“ 299 pastraipų paraginime yra pavartotas tik kartą. Dokumente nekartojamos 2018-ųjų spalio sinodo galutinio dokumento formuluotės, kuriomis raginama nuodugniau antropologiškai, teologiškai ir ganytojiškai studijuoti seksualumą ir seksualinius polinkius.
