Neetišką vaistininkų elgesį ir apgaules demaskavo radijo TOK FM žurnalistų tyrimas.
Žurnalistai įrodė, kad vienoje Jarocino miesto vaistinėje vėžiu sergančiai ligonei klaidingai buvo išduoti 10 kartų stipresni nuskausminamieji narkotiniai vaistai – morfinas.
Vaistus išgėrusi senyva moteris pasijuto smarkiai apsnūdusi, atsisakė valgyti, o po 3 parų mirė.
Pasak medikų, dėl tokio morfino kiekio moteris greičiausiai nustojo kvėpuoti ir mirė uždususi.
Be leidimo išdavė praktikantė
Morfiną onkologine liga sergančiai moteriai išdavė praktikantė studentė, nors pagal įstatymą tokio tipo vaistus gali parduoti tik profesionalus farmacininkas. Prieš tai jis privalo padaryti įrašą specialioje internetinėje vaistų bazėje.
Tapo aišku, kad savaitgalį vaistinėje praktikantė dirbo viena, – jai buvo leista pasirašinėti išrašus licencijuotos farmacininkės vardu ir išduoti visų rūšių vaistus.
Žurnalistai taip pat išsiaiškino, kad studentės klaidą demaskavusi farmacininkė slapta nuvyko į mirusios moters namus.
Velionės šeimai ji išaiškino, kad psichotropinį poveikį turinčių vaistų negalima palikti bute, kuriame yra mažų vaikų, ir morfino likučius išsivežė.
Didelis vaistininkų trūkumas
Farmacininkė apie klaidą pranešė ministerijai, tačiau apie įvykį neinformavo policijos.
Ji žurnalistams prisipažino, kad dirba vaistinėje aštuonias valandas per dieną ir tik darbo dienomis, o vaistinė veikia kasdien, dvylika valandų per parą.
Farmacininkų rūmų viceprezidentas Michalas Byliniakas patvirtino, kad šalyje yra akivaizdus farmacininkų trūkumas, ir nesunku nuspėti, jog dalyje vaistinių nėra farmacininkų.
Lenkijoje veikia 13 tūkst. vaistinių, o farmacininkų yra tiktai 24 tūkst. Dalis jų turi nedarbingumą.
Pagal įstatymą, nebudint farmacininkui, vaistinė turi būti uždaryta, tačiau valstybės kontrolieriai situacijos nevaldo, mat jų yra mažai, be to, jie patys dirba tiktai darbo dienomis ir tik iki šešioliktos valandos.
Pažeidžia darbo etiką
Žinodami, kad bausmės ir tikrinimai – retas dalykas, vaistinių savininkai savaitgaliais ir vakarais leidžia dirbti ne farmacininkams, kurie neturi teisės pasirašyti kai kurių dokumentų ir išduoti vaistų. Tačiau pastariesiems tiesiog nurodoma padėti parašą vaistinės vadovo, turinčio farmacijos licenciją, vardu.
Be to, dalis vaistinių farmacininkus įdarbina fiktyviai: užrašo, kad pas juos dirba žmonės, kurie gyvena net kitame regione ir dirba kitoje vaistinėje. Taip elgiamasi vien tam, kad būtų įvykdyti formalumai.
TOK FM išsiaiškino ir tai, kad vaistinių tinklų savininkai dėl didesnio pelno verčia darbuotojus pirkėjams siūlyti ne originalius vaistus, o maisto papildus.
Jų sudėtis dažnai neatitinka receptuose išrašytų vaistų.
„Tai yra visuotinai paplitęs pirkėjų mulkinimas, jis neturi nieko bendra nei su farmacininko žiniomis, nei su etika“, – radijui pareiškė farmacininkė Marta Penczak.
Žurnalistai apklausė farmacininkus visuose regionuose, ir daugybė prisipažino, kad klientams labiau perša maisto papildus, o ne vaistus.
To esą reikalauja vaistinių savininkai, o dėl mažo papildų pardavimo gresia netekti premijos ir net darbo.
Atliekant žurnalistinį tyrimą paaiškėjo, jog vaistinėse vis dažniau įrengiama klausymosi aparatūra, kad savininkai galėtų kontroliuoti, ar farmacininkai tikrai pirkėjams aktyviau siūlo maisto papildų, o ne vaistų.
Maisto papildų gamybą dažnai užsako patys vaistinių tinklai, mat juos parduodami gali uždirbti keleriopai daugiau, negu parduodami vaistus.
