Jei parlamentas nespės to padaryti iki nustatyto termino, įstatymas automatiškai taps neteisėtas ir niekinis. Kol kas jis lieka galioti.
Remiantis 1953 m. priimtu įstatymu, abortas laikomas nusikaltimu, už kurį gali būti baudžiama laisvės atėmimu iki vienų metų arba pinigine bauda iki 2 mln. vonų (1560 eurų). Nėštumą nutraukusiam gydytojui gresia laisvės atėmimas iki dvejų metų.
Draudimas netaikomas išžaginimo, kraujomaišos atvejais ir kai moters ar kūdikio sveikatai gresia pavojus.
Pietų Korėja – viena iš nedaugelio išsivysčiusių šalių, kuriose nėštumo nutraukimas laikomas kriminaliniu nusikaltimu, tačiau šio draudimo retai laikomasi ir abortai yra plačiai paplitę.
Praėjusiais metais atliktas tyrimas parodė, kad viena iš penkių kada nors pastojusių moterų yra pasidariusi abortą.
Vien 2017 metais atlikta apie 50 tūkst. abortų, iš jų beveik 94 proc. – nelegaliai.
Nepaisant to, nuo 2012 iki 2017 metų tiktai 80 moterų ir gydytojų turėjo aiškintis teisme, ir tik vienam iš jų buvo paskirta kalėjimo bausmė. Likusiems skirtos piniginės baudos arba laisvės atėmimas, bausmės vykdymą atidedant.
Persvarstyti įstatymą paskatino vienos gydytojos, kuri buvo teisiama dėl beveik 70 nėštumų nutraukimo, apeliacija. Medikė tvirtino, kad draudimas kelia grėsmę moterims ir riboja jų teises.
Trečiadienį atliktos apklausos duomenimis, 58 proc. pietų korėjiečių pritarė draudimo panaikinimui.
Pokyčių reikalavo ir augantis judėjimas, kovojantis už moterų teises Pietų Korėjoje. Anot pasirinkimo laisvės siekiančių aktyvistų, abortų draudimas – tiktai viena iš šalyje išsikerojusios moterų diskriminacijos formų.
Bet abortų priešininkai Konstitucinio teismo sprendimą pasitiko protestais. Pietų Korėjoje gyvena didelė krikščionių protestantų bendruomenė ir kai kurie jų norėtų, kad abortų draudimas liktų galioti, nes jis esą priverčia moterį geriau apsvarstyti sprendimą.
Parengta pagal BBC, ELTA, AFP informaciją.
