Dramblio Kaulo Kranto pietryčiuose esančios Sanvi karalystės karalius Amonas N'Douffou V naujienų agentūrai AFP sakė: „Nuodugniai tariuosi su savo vyresniaisiais: mes paaukosime šio paminklo atstatymui.“
„Negalėjau užmigti, nes mane labai sujaudino (gaisro) nuotraukos, – sakė jis. – Ši katedra simbolizuoja stiprų ryšį tarp mano karalystės ir Prancūzijos.“
1687 metais šioje karalystėje įsikūrus prancūzų pirkliams, tuometis Sanvi karalius nusiuntė maždaug 15-metį sūnų Aniabą į Paryžių kaip savo sąžiningumo garantą.
Berniukas buvo nuvestas į Dievo Motinos katedrą, kurios vaizdas, kaip kalbama, sukėlė jam religinę ekstazę.
Jo istorija pasiekė Karaliaus Saulės – Liudviko XIV – ausis. Tuomet prancūzų monarchas tapo vaiko krikštatėviu bei gynėju.
Sanvi princas buvo pakrikštytas, prie savo vardo pridėjo Liudviko vardą ir stojo tarnauti į karaliaus kavalerijos pulką. Jis laikomas pirmuoju juodaodžiu prancūzų armijos karininku; karališkasis iždas jam skyrė dosnią pensiją.
Sanvi karalystė 1843-iaisiais tapo Prancūzijos protektoratu, o 1959-aisiais, likus metams iki nepriklausomybės, prisijungė prie Dramblio Kaulo Kranto.
Princas, mirus jo tėvui, 1701-aisiais grįžo į Dramblio Kaulo Krantą, bet kas jam nutiko paskui, nėra aišku.
Kai kurie šaltiniai teigia, kad naujasis karalius jį nušalino nuo politikos, tad princas išvyko gyventi į dabartinį Togą, kur buvo vietos monarcho patarėjas. Kiti sako, kad jis apako arba sugrįžo į Prancūziją.
