Šie rinkimai Ispanijoje pasižymėjo labai dideliu balsavimo aktyvumu – juose dalyvavo daugiau nei 75 procentai rinkėjų. Tai vienas didžiausių aktyvumo rodiklių per visą Ispanijos demokratijos istoriją.
Socialistai Ispanijoje valdė pastaruosius 10 mėnesių, tačiau turėjo tik 85 deputatus. Praėjusią vasarą jie išstūmė iš valdžios sosto Liaudies partiją, pareiškę nepasitikėjimą vyriausybe ir gavę Katalonijos nepriklausomybės šalininkų palaikymą.
Valdys be daugumos?
Rinkimų Ispanijoje prireikė, nes, kovo mėnesį katalonams atmetus socialistų siūlomą biudžetą, premjeras Pedras Sanchezas buvo priverstas surengti juos anksčiau.
Iš pradžių socialistai tik labai nedrąsiai tikėjosi pergalės ir net sekmadienio vakarą į rezultatų skaičiavimą reagavo santūriai. Euforija juos apėmė tik atėjus vidurnakčiui, kai nebeliko abejonių, kad socialistai laimėjo rinkimus.
Tačiau socialistai Kongrese negavo daugumos, todėl dabar Ispanijoje prasidės sudėtingas derybų procesas.
„Socialistai ketina valdyti be daugumos. Jau esame tai darę ir sulaukėme puikių rezultatų“, – pirmadienį ryte kalbėjo dabartinė viceprezidentė socialistė Carmen Calvo.
Ji sakė esanti dėkinga rinkėjams už pasitikėjimą.
„Didžiuojuosi, kad ispanai mus sugebėjo įvertinti per trumpą 10 mėnesių valdymo laikotarpį“, – sakė C.Calvo.
Socialistų vadovai sutartinai tvirtina, kad nesiruošia skubėti priimti sprendimų ir ketina kalbėtis su visomis partijomis.
Viena galimybių – kad socialistai jungsis su aršiai prieš Katalonijos nepriklausomybę nusiteikusia partija „Ciudadanos“. Šių partijų koalicija Kongrese turėtų daugumą.
Tačiau atrodo, kad tokia koalicija nėra populiari tarp socialistų rinkėjų. Sekmadienio naktį su rinkėjais pasisveikinti išėjusiam P.Sanchezui žmonės skandavo „Con Rivera no“ („Su „Rivera“ ne“), omenyje turėdami „Ciudadanos“ partijos lyderį Albertą Riverą.
Kita galimybė, apie kurią kol kas socialistai viešai nekalba, – koalicija su kairiaisiais „Podemos“, kurie jau ištiesė ranką socialistams siūlydami kairiųjų vyriausybę.
Įsiveržė ir radikalai
Triuškinantį pralaimėjimą rinkimuose patyrė Liaudies partija ir prarado daugiau nei pusę vietų Kongrese.
Atrodo, kad dalis jų balsų nutekėjo net su 24 mandatais į Kongresą naujai įsiveržusiai kraštutinės dešinės partijai „Vox“.
Aršiai prieš Katalonijos nepriklausomybę, imigrantus ir feminizmą pasisakanti „Vox“ yra viena pagrindinių rinkimų naujienų.
„Vox“ rinkėjai tikisi radikalesnių ir konservatyvesnių sprendimų už tuos, kuriuos iki šiol siūlė liaudininkai. Pasak ekspertų, pagrindinė „Vox“ pergalės priežastis yra aršus jų nusiteikimas prieš Katalonijos nepriklausomybę ir Ispanijos vienybės gynimas.
„Vox“ iškilo, tačiau nepatyrė tokios triuškinančios pergalės, kokia jiems buvo prognozuojama. Manoma, kad ispanų rinkėjai išsigando kraštutinės dešinės ir atidavė savo balsus socialistams. Pasak politologų, būtent ispanų baimė, kad iškils kraštutinė dešinė, atnešė socialistams pergalę.
Katalonijos klausimas
Kad ir su kuo valdytų socialistai, jiems teks susidurti su Ispaniją krečiančiu Katalonijos nepriklausomybės klausimu.
Pasak Katalonijos nepriklausomybės šalininkų, kol Madridas neišspręs kataloniškosios bėdos, Ispanija bus nevaldoma. Tai byloja ir faktai – per pastaruosius trejus metus Ispanijoje vyriausybė keičiasi jau trečią kartą.
Būtent dėl Katalonijos nepriklausomybės šalininkų atsisakymo paremti socialistų biudžetą ir buvo sušaukti pirmalaikiai rinkimai. Dabar jie dar labiau sustiprėjo – praėjusią kadenciją Katalonijos nepriklausomybės šalininkai turėjo 17 mandatų, o dabar gavo 22.
Tiesa, rinkimus laimėję socialistai niekada nėra žadėję referendumo katalonams, todėl akivaizdu, kad Katalonijos klausimas gali vėl supurtyti valdančiuosius.
Neaišku, ar įstrigęs Katalonijos klausimas šį sykį pajudės iš vietos, – kol kas ekspertai perspektyvų nemato. Nors kalbų apie dialogą daug, trūksta konkrečių pasiūlymų iš socialistų pusės.
