Rusijos Dūma įstatymą vadina reguliuojančiu „saugią ir stabilią veiklą internete“. Įstatymų leidėjai teigia, kad taip siekia apsaugoti Rusiją nuo kibernetinių grėsmių. Tačiau įstatymas sukėlė protestą: kritikai nerimauja, kad tai leis nebevaldomai suvešėti cenzūrai.
Įstatymas jau šią savaitę buvo pasirašytas prezidento V.Putino ir įsigalios lapkritį. O iki 2020-ųjų Rusijos interneto tiekėjai turės imtis „techninių priemonių, kad įveiktų grėsmes“. Kokios tos priemonės, nurodys valstybinė agentūra, Rusijos nacionalinė telekomunikacijų stebėtoja „Roskomnadzor“.
Daugelis techninių detalių, kaip įstatymas bus įgyvendintas, lieka neaiškios, tačiau juo siekiama reguliuoti duomenų srautų maršrutus ir apibrėžti taškus, kuriuose jie susikerta.
Tai šaliai atsieis 200 mlrd. rublių (2,7 mlrd. eurų).
Jau išbandė techniką
Pasak portalo „Agentura“ vyriausiojo redaktoriaus Andrejaus Soldatovo, per interneto teikėjus Kremlius galės apriboti užsienio duomenų srautą, kuris gali būti pasiekiamas Rusijos gyventojams. O užsienyje esantiems gali būti nepasiekiama tai, kas bus matoma rusiškajame internete.
Techniškai tai įmanoma. „Roskomnadzor“ reguliuos duomenų srautų maršrutus, galės kištis į duomenų perėmimo procesus, analizuoti ir blokuoti tam tikrus informacijos kanalus.
Ekspertai teigia, kad nuo pasaulinio interneto galima atjungti ne tik visą Rusiją, bet ir vykdyti skirtingą duomenų reguliavimą jos regionuose.
Beje, panašiai jau buvo pasielgta pernai Ingušijoje, kur vyko ne vienas pilietinis susirinkimas ir protestas. Kai spalį Ingušijos sostinėje Magase vyko taikūs protestai, interneto ryšys visoje respublikoje staiga dingo.
Dešimtys tūkstančių žmonių protestavo dėl prieštaringo susitarimo dėl Ingušijos ir Čečėnijos pasienio taisyklių, bet tuo metu apie tai federacinės respublikos gyventojai negalėjo paskaityti internete.
„Jie nepaliko progos mums pasidalyti savo nuomone, išreikšti ją socialiniuose tinkluose“, – pasakojo Muradas Chazbijevas. Vėliau jis pateikė teismui ieškinį, kuriame reikalavo, kad Vidaus reikalų ministerijos ir Federalinės saugumo tarnybos veiksmai būtų pripažinti neteisėtais.
Nutildys nepasitenkinimą?
M.Chazbijevas ir kiti protestuotojai liko nieko nepešę: teismas nustatė, kad 3G ir 4G ryšio ribojimas respublikoje buvo įgyvendintas remiantis komunikacijos įstatymu ir „pagrįstu saugumo tarnybų sprendimu“.
Dabar, pagal naująjį interneto įstatymą, ieškant informacijos apie protestus ne tiktai gali laukti spengianti tyla internete, bet net ir bylinėtis dėl tos tylos nebebus pagrindo – juk įstatymas ją leidžia.
Tiesa, nereikės ir protestų: informacija bus filtruojama 24 valandas per parą, 7 dienas per savaitę. Visa komunikacija rusiškajame internete „RuNet“ bus stebima Didžiojo Brolio – taip vadinamos Rusijos specialiosios tarnybos.
Kremlius dievagojasi, kad viskas – dėl saugumo: Rusijos saugumas yra pavojuje, o „nuosavas“ internetas leistų tęsti darbą tinkle net ir tada, jei jis būtų atjungtas nuo centrinių nerusiškų serverių. Tai reiškia, kad Rusija būtų pasiruošusi, jei kitos šalys nuspręstų ją atkirsti nuo interneto.
Dūma tvirtina, kad taip pasielgta „reaguojant į agresyvią JAV nacionalinio kibernetinio saugumo strategiją, kurią amerikiečiai išleido pernai rugsėjį, ir į nuolatinius Amerikos kaltinimus dėl programišių atakų“.
„Kai tokios sąlygos, apsaugos priemonės yra tiesiog privalomos, kad užtikrintume ilgalaikį ir stabilų Rusijos interneto veikimą bei Rusijos interneto šaltinių patikimumą“, – teigiama Dūmos pranešime.
Vadina tiktai apsauga
Taigi valdžia rusams savo sprendimą aiškina labai paprastai: priešas gali pulti, mes turime mokėti gintis, bet tuo pat metu internetas turi veikti, lyg nieko nebūtų nutikę.
„Tai yra tai, ko jokia kita šalis dar nemėgino, – rašoma leidinyje „MIT Technology Review“. – Lyg visi kabeliai, kurie atkeliauja iš pasaulio, būtų nukirsti ir liktų vienas, o kokia informacija juo keliauja, rūpintųsi valdžia, įrengusi klastingą ugniasienę.“
Rusijos Federacijos Tarybos pirmininkė Valentina Matvijenko šią savaitę primygtinai reikalavo tinkamai paaiškinti naująjį įstatymą piliečiams, „kurie reiškia susirūpinimą“.
„Rusija jokiu būdu nenori išjungti interneto ar atsiskirti nuo pasaulio – tai būtų beprasmiška ir neįmanoma“, – sakė politikė.
Tačiau tai, kad viskam vadovaus „Roskomnadzor“, gerai nenuteikia. Agentūra jau turi Kremliaus kritikų naikinimo reputaciją – dar visai neseniai ji bandė blokuoti susirašinėjimo programėlę „Telegram“, kuria naudojasi norintieji išvengti Kremliaus kontrolės.
