Oro linijų „Aeroflot“ lėktuvas, kuriame buvo 73 keleiviai ir penki įgulos nariai, iš Maskvos Šeremetjevo oro uosto pakilo sekmadienio pavakarę – 18 val. 2 min. vietos (ir Lietuvos) laiku. Jis turėjo skristi į Murmanską.
Neilgai trukus įgula pasiuntė nelaimės signalą, nutarė apsisukti ir avariniu būdu nusileisti tame pačiame oro uoste, iš kurio pakilo.
Pirmuoju bandymu nusileisti oro uoste nepavyko – orlaivis „Sukhoi Superjet“ apsuko kelis ratus aplink Šeremetjevo oro uostą.
Antrasis bandymas buvo 18 val. 30 min. – po pusvalandžio nuo pakilimo – ir baigėsi tragiškai. Lėktuvas stipriai trenkėsi į nusileidimo taką: iš pradžių ratais, po to – priekine dalimi ir užsidegė.
Keleiviai bandė gelbėtis
Filmuotuose vaizduose matyti, kaip lėktuvas važiuoja leidimosi taku, o visa jo galinė dalis liepsnoja ir paskui save palieka tirštų juodų dūmų debesį.
Keleiviai teigė, kad orlaivis ant pakilimo tako nutūpė „pasišokinėdamas kaip žiogas“. Gali būti, kad pakartotiniai smūgiai pažeidė degalų pilnus bakus ir įžiebė gaisrą orlaivio gale.
Kai lėktuvas sustojo, gaisras buvo gesinamas didelių ugniagesių pajėgų, tačiau galinės lėktuvo dalies nuo pat sparnų neliko – sudegė viskas.
Mažiausiai 41 žmogus žuvo – dauguma jų mirė būtent orlaivio gale, kuris smarkiai užsiliepsnojo. Tarp katastrofos aukų – vienas įgulos narys, du paaugliai.
Šiame orlaivyje nėra avarinių išėjimų ant lėktuvo sparnų, todėl vienintelė išeitis, kurią turėjo keleiviai, – gelbėtis per priekį.
Vos lėktuvas sustojo, buvo nuleistos pripučiamos evakuacijos čiuožyklos.
Keleiviai skubėjo iš orlaivio, bėgo per oro uosto teritoriją, žole apaugusius pakraščius.
Kai kurie jų buvo pasigriebę rankinį bagažą, nepaisydami saugios evakuacijos taisyklių.
Tai galėjo kainuoti ne vieną gyvybę, nes kol traukdami savo daiktus keleiviai gaišo laiką, užėmė vietą, tuo metu gale kas nors žuvo liepsnose.
Priežastis – žaibas?
Kas nutiko ore iki tragiško nusileidimo, kol kas nėra visiškai aišku. Tačiau gedimo priežastimi greičiausiai tapo žaibo išlydis.
„Mes pakilome, o tada žaibas trenkė į lėktuvą, – pasakojo keleivis Piotras Jegorovas. – Lėktuvas apsisuko – pilotai nutarė leistis avariniu būdu. Mes buvome tokie išsigandę, kad, atrodė, tuojau neteksime sąmonės.“
Apie prastą orą bei galimą žaibo išlydį kalbėjo ir Denisas Jevdokimovas, orlaivio pilotas.
„Kai trenkė žaibas, mes netekome ryšio. Jį pavyko atkurti per avarinį dažnį, tačiau ryšys nuolat trūkinėjo. Skrydžio dispečeriai mums nurodė nusileidimo kursą, – pasakojo pilotas. – Negaliu tiksliai pasakyti, kodėl lėktuvas atsitrenkė į žemę. Leidomės pagal visas procedūras, tačiau nusileidus lėktuvas užsidegė. Pasigirdo trenksmas, pasirodė liepsnos.
Gaisras kilo jau nusileidus, kaip suprantu, dėl nusileidimo.“
Tačiau kol kas nė viena orlaivio nelaimės priežastis neatmetama. Pasak Rusijos tyrimų komiteto, dėl nelaimės gali būti kalta per menka pilotų ir dispečerių kvalifikacija, taip pat techninė lėktuvo būklė.
Pasak „Aeroflot“, pilotas buvo skraidęs 1,4 tūkst. valandų, o orlaivio techninė apžiūra buvo atlikta balandžio pradžioje.
Išsamesniems tyrimams jau atiduotos dvi lėktuvo juodosios dėžės, jų rezultatai turėtų paaiškėti per dvi savaites.
Orlaivis – V.Putino projektas
„Aeroflot“ flotilėje yra 50 „Sukhoi Superjet“ orlaivių, šios oro linijos užsisakė dar 100 tokio tipo lainerių. Tai dviejų variklių keleiviniai Rusijoje pagaminti lėktuvai, kurie vykdo regioninius skrydžius nuo 2011-ųjų.
Šio lėktuvo kūrimas buvo prižiūrimas paties V.Putino. „Sukhoi Superjet“ yra pirmasis civilinis laineris, sukurtas Rusijoje po Sovietų Sąjungos subyrėjimo.
Tačiau pastaraisiais metais buvo pranešta apie šių lėktuvų technines problemas – rasti defektai horizontaliuosiuose stabilizatoriuose, kurie yra sumontuoti lėktuvo sparnuose.
Būtent jais gali būti reguliuojamas slėgių skirtumas, todėl lėktuvas gali kilti ir leistis.
Dėl tokių trūkumų Rusijai nesisekė įtikinti užsienio oro linijų pirkti jų pagamintus naujuosius lainerius – jie dar skraido Armėnijoje ir Meksikoje.
„Sukhoi Superjet“ patikimumui nepadėjo ir orlaivio patirtos nelaimės.
2012-aisiais per demonstracinį skrydį orlaivis rėžėsi į kalną, žuvo visi 45 juo skridę žmonės.
Kitais metais birželį Reikjaviko oro uoste bandomąjį skrydį atlikusiam SSJ-100 kietai nusileidus sužalojimų patyrė vienas iš penkių juo skridusių žmonių.
2016 metais nežinomas defektas buvo aptiktas galinėje orlaivio dalyje ir gruodžio mėnesį kurį laiką buvo nutupdyti visi šios markės lėktuvai.
Pernai spalį Rusijos skrydžių bendrovei „Jakutija“ priklausantis toks lėktuvas leisdamas Buriatijos sostinėje Ulan Udėje nuriedėjo nuo tako. Nedidelių traumų patyrė keturi iš 92 juo skridusių žmonių.
Saugumo spraga – elgesys su bagažu
Simonas Bartkus
Aviacijos ekspertas
„Vienas jau aiškus aspektas, apie kurį bus ilgai kalbama po šio inicidento, – evakuacija ir keleivių elgesys jos metu.
Vaizdo įrašuose buvo matyti, kad kai kurie sėkmingai iš degančio lėktuvų iššokę keleiviai nešėsi savo lagaminus, kai kurie – netgi didelius su ratukais. Iš kai kurių mėgėjiškai užfiksuotų vaizdų matyti, kaip 15 sekundžių ant pripučiamos čiuožyklos neiššoka nė vienas keleivis, o tada išlenda keleivis su lagaminu rankose.
„Sukhoi Superjet“ neturi avarinių išėjimų virš sparnų, nes nėra tokio reikalavimo – panašaus dydžio „Embraer 170-175“ taip pat jo neturi. Lėktuvo galas degė atvira liepsna, todėl evakuacija vyko tik per priekines duris. Tai reiškia, kad visi keleiviai, kurie buvo dar gyvi, turėjo nusigauti iki lėktuvo priekio.
Keleivių elgesys ieškant savo bagažo evakuacijos metu jau buvo nagrinėtas ne kartą, ypač kai situacija pradėta filmuoti telefonais. „Turkish Airlines“ A330 nepataikius į taką Katmandu, „Emirates“ B777 degant Dubajuje buvo keliamas klausimas dėl keleivių, kurie iš spintelių virš galvos krapštė lagaminus, užuot evakavęsi ir padėję iš lėktuvo kuo skubiau išsigelbėti kitiems.
Skirtumas vienas, bet esminis – per ankstesnius inicidentus keleivių elgesys nekainavo žmonių aukų. Aišku, daugiau parodys tyrimas, bet nemaža tikimybė, jog ugniai plintant iš galo 10 sekundžių galėjo kainuoti gyvybes: vieną, dvi ar tris, o gal net dešimt.
Žinau tik vieną aviakompaniją, kuri prieš skrydį praneša, kad evakuojantis privaloma visus daiktus palikti. Turbūt mažiausia, kas bus padaryta po šio incidento, – koreguojamos instrukcijos visoje aviacijos industrijoje.
Kaip būtų galima tai spręsti? Vienas viešai skambantis siūlymas – padaryti užrakinamas spinteles virš galvų, kad jos užsirakintų lėktuvui kylant ir tupiant.
Kitas, jau sudėtingesnis, klausimas – kad per pastaruosius dvidešimt metų gerokai padaugėjo bagažo salone. Ar nereikėtų to mažinti? Europoje ir JAV turbūt nebėra aviakompanijos (be „Southwest“), kuri neimtų mokesčio už registruotą bagažą. Ką keleiviai daro? Stengiasi įsinešti daugiau rankinio bagažo. Tai pailgina keleivių laipinimą ir išlaipinimą. O dabar didesnį bagažo kiekį galima sieti ir su žmonių mirtimi.“
