Taip pat paaiškėjo, kad lėktuvo pilotai gavo tikslias nuorodas kaip jį nutupdyti, tačiau vis tiek įvyko nelaimė. Tai galima paaiškinti jų patirties trūkumų ir išsiblaškymu.
Paviešinti duomenys rodo, kad po 15 minučių nuo sėkmingo pakilimo iš Šeremetjevo oro uosto lėktuvas „Sukhoi Superjet“ pilotas Denisas Jevdokimovas susisiekė su skrydžių dispečeriu.
„Prašome leidimo sugrįžti. Praradome radijo ryšį, į lėktuvą pataikė žaibas“, – kalbėjo pilotas.
Po gąsdinančio pranešimo apie „degantį“ lėktuvą, jam nedelsiant buvo duotas leidimas leistis ir duoti nusileidimo nurodymai. Po to dispečeris pasiteiravo, ar viskas taip blogai.
„Jūs turite bėdų tik su ryšiu?“ – klausė dispečeris.
„Su ryšiu ir praradome automatinį lėktuvo valdymą“, – atsakė pilotas.
Lėktuvas leidosi pagal visus nurodymus, tačiau vieną akimirką D.Jevdokimovas pareiškė, kad orlaivis nepasiruošęs nusileisti. Jis paprašė dispečerio duoti galimybę apsukti ratą virš oro uosto ir pabandyti nutupdyti orlaivį antrą kartą. Dispečeris leidimą davė, tačiau paprašė pranešti, kiek laiko pilotui reikės nutupdyti lėktuvą. Atsakymo jis taip ir nesulaukė.
Kai lėktuvas apsuko ratą, dispečeris pasiteiravo, kaip D.Jevdokimovas ketina nutupdyti orlaivį. Pilotas pranešė, kad žada tai daryti ne rankiniu būdu, o panaudodamas automatinę sistemą. Naudojant šią sistemą pilotui tereikia koreguoti rodykles ant ciferblato.
Tačiau net esant tokioms nesudėtingoms sąlygoms lėktuvo ekipažas nuolat kartojo dispečeriui, kad jiems reikalinga pagalba.
Dispečeris praktiškai kiekvieną sekundę teikė informaciją kokioje juostoje lėktuvas turėtų tūpti, kokia trajektorija skristi.
Kai lėktuvas buvo beveik pasiekęs žemę, dispečeris kreipėsi į oro uosto gelbėjimo tarnybas ir paprašė pagalbos, jei tokios orlaiviui nusileidus prireiktų. Tačiau nusileidimas nepavyko.
Rusijos tyrėjai antradienį svarstė versiją, kad 41 žmogaus gyvybės pareikalavusi lėktuvo katastrofa judriausiame Maskvos Šeremetjevo oro uoste įvyko dėl pilotų klaidos.
Vos išskridęs iš Šeremetjevo oro uosto sekmadienį vakare lėktuvas „Sukhoi SuperJet 100“ netrukus sugrįžo į oro uostą ir užsidegė tūpdamas avariniu būdu.
Su tyrimu susiję šaltiniai laikraščiui „Kommersant“ sakė, kad oro bendrovės „Aeroflot“ pilotai padarė virtinę klaidų, tarp kurių buvo įskridimas į audros debesį ir tūpimas neištuštinus pilnų kuro bakų.
Verslo dienraščiui RBK įvairūs šaltiniai pasakojo, kad pilotų kabinoje atvertas liukas galėjo dar labiau pakurstyti liepsnas, be to, vos nusileidę pilotai neišjungė variklių.
Tyrėjai vis dar tiria iš lėktuvo ištrauktus skrydžio duomenų savirašius ir oficialiai nenustatė lėktuvo katastrofos priežasties.
Anksčiau lėktuvo pilotas Denisas Jevdokimovas sakė, kad netrukus po pakilimo į lėktuvą trenkė žaibas, lėktuvas prarado ryšį su dispečeriais ir leidosi avariniu būdu.
Lėktuvo keleiviai ir įgula pasakojo, kad orlaiviui įskridus į debesis, jie pamatė ryškios šviesos blyksnį ir pajuto krestelėjimą.
Socialiniuose tinkluose išplito dramatiškas vaizdo įrašas, kuriame matyti, kaip lėktuvas nutupia oro uoste ir dideliu greičiu lekia taku, liepsnoms veržiantis iš fiuzeliažo.
Keleiviai čiuožė priekyje išsiskleidusiu avariniu trapu ir bėgo nuo liepsnojančio lėktuvo, virš kurio kilo juodų dūmų debesys.
Visuomenės kritikos sulaukė taip pat užfiksuotas vaizdas, kaip keli keleiviai nešasi savo rankinį bagažą.
Kai kurie komentatoriai socialiniuose tinkluose sakė, kad lagaminų traukimas iš rankinio bagažo skyriaus galėjo sulėtinti keleivių evakuaciją, tačiau liudininkų pasakojimai šių kaltinimų nepatvirtino.
Katastrofą išgyvenęs Olegas Molčanovas, kaip įrodymą paskelbęs savo įlaipinimo kortelės nuotrauką, viename internetiniame forume pasakojo, kad lėktuvo salonas per kelias sekundes prisipildė juodų dūmų, todėl žmonių evakuacija iš galinių eilių buvo labai sudėtinga.
