Į rinkimų koaliciją „Konfederacija“ susivienijusios keturios radikalios dešiniosios organizacijos apkaltino vyriausybę slapta derantis su JAV dėl kompensacijų išmokėjimo pasaulinėms žydų organizacijoms.
Radikalams internete paviešinus vieną Užsienio reikalų ministerijos dokumentą, jog tokios derybos su JAV vyksta, prabilo premjeras Mateuszas Morawieckis bei Teisės ir teisingumo partijos (TTP) lyderis Jaroslawas Kaczynskis.
Pastarasis pareiškė, kad Lenkija neturi niekam finansinių įsipareigojimų dėl Antrojo pasaulinio karo, o reparacijos turi būti mokamos patiems lenkams už padarytus nuostolius.
O premjeras sakė, kad lenkai labiausiai nukentėjo kare, todėl niekam ir niekada nieko nemokės, ir pažadėjo specialiu įstatymu tai užtikrinti.
Tačiau radikalai nepatikėjo ir paskelbė po savaitės į Varšuvos gatves išvesiantys keliasdešimt tūkstančių protestuotojų.
Turės pateikti atsakymą
„Konfederacijos“ lyderių gąsdinimai, kad vyriausybės slapti kompensacijų įsipareigojimai gali siekti 300 mlrd. JAV dolerių (267,8 mlrd. eurų), įsiutino vidaus reikalų ministrą Joachimą Brudzinskį.
Pastarasis televizijoje pareiškė, kad vyriausybė užsienio organizacijoms „špygą mokės“, ir apkaltino radikalus savo gąsdinimais džiuginant Kremlių.
Tinklalapio „Onet“ teigimu, griežtais pareiškimais prieš kompensacijas žydų organizacijoms TTP siekia gelbėti patriotiškos partijos įvaizdį prieš rinkimus į Europos Parlamentą.
Tačiau iš tiesų vyriausybė esą privalės susitarti su JAV, jei norės išlikti strateginiais Vašingtono partneriais.
TTP palankus tinklalapis „Salon24“ teigia, kad priešingu atveju JAV gali atsisakyti planų steigti karinę bazę Lenkijoje, sustabdyti karinės technikos pardavimą, kitaip apriboti bendradarbiavimą.
Matė ministerijos dokumentą
Radikalų pasipiktinimą sukėlė gauta slapta vieno aukšto Užsienio reikalų ministerijos (URM) pareigūno ataskaita apie susitikimą su JAV valstybės departamento atstovu holokausto klausimams Thomu Yazdgerdi.
Iš ataskaitos paaiškėjo, jog JAV nori, kad Lenkija iki šių metų pabaigos pateiktų atsakymą dėl kompensacijų už žydų prarastą turtą.
Tačiau JAV pasižadėjo to klausimo nekelti į viešumą iki spalį įvyksiančių Lenkijos Seimo rinkimų. Lenkijos URM nepaneigė, kad toks dokumentas egzistuoja.
Prieš 10 metų Lenkija kartu su dar 45 valstybėmis, tarp jų ir Lietuva, pasirašė Terezino deklaraciją dėl būtinybės grąžinti žydų prarastą turtą.
Nors ši deklaracija nieko griežtai neįpareigojo, JAV prezidentas Donaldas Trumpas prieš metus pareikalavo parengti ataskaitą apie tai, kaip yra vykdoma Terezino sutartis.
JAV ambasadorė Georgette Mosbacher Varšuvoje pareiškė, kad ataskaitoje bus tiktai informacija apie tai, kas daroma kiekvienoje tų šalių, tačiau nebus daroma jokio spaudimo.
Tinklalapio „naTemat“ teigimu, ataskaita vis dėlto neabejotinai darys spaudimą paspartinti žydų turto grąžinimą.
O Lenkijos situaciją komplikuoja tai, jog čia prieš karą gyveno labai daug žydų, bet Varšuva yra vienintelė pokomunistinių valstybių sostinė, nepriėmusi reprivatizacijos įstatymo.
Nenori atiduoti turto?
Po karo visi pastatai Varšuvoje buvo nacionalizuoti tikintis, kad tai padės skubiau atstatyti sugriautą miestą.
Per pastaruosius trisdešimt metų nepavyko priimti turto grąžinimo įstatymo, nes visos vyriausybės bijojo, kad tai bus per didelė našta biudžetui.
Žydų tautybės piliečiams prieš karą priklausė apie penktadalį Varšuvos nekilnojamojo turto. Dauguma Varšuvos žydų per karą žuvo, tačiau už jį kompensaciją nori gauti tarptautinės žydų organizacijos.
Tam kategoriškai priešinasi dešiniosios organizacijos – esą žydai buvo Lenkijos piliečiai, todėl jei jie neturi palikuonių, jų turėtas turtas turi atitekti Lenkijos iždui.
Varšuvos radikalus šiose diskusijose palaiko ir JAV lenkų išeivių organizacija „Polonia“, surengusi demonstracijas penkiuose JAV miestuose.
Tuo metu Izraelio politikai apskaičiavo, kad Pasaulio žydų organizacijai Lenkijoje turėtų atitekti turto už 30–300 mlrd. JAV dolerių (26,7–267 mlrd. eurų).
