Premjerė Theresa May turėjo vilčių, kad „Brexit“ pavyks įgyvendinti iki kovo 29-osios, kai pagal pirminį planą britai turėjo išstoti iš ES.
Bet išstojimo data jau du kartus buvo nukelta, ir dabar „Brexit“ turėtų įvykti iki šių metų spalio 31-osios.
Konservatorių ir leiboristų partijų atstovai jau mėnesį intensyviai derasi dėl abi partijas tenkinančio išstojimo susitarimo.
Th.May tvirtino, kad britai nedalyvaus EP rinkimuose, jeigu iki gegužės 23-iosios, kai Jungtinėje Karalystėje turi įvykti balsavimas, bus pasiektas abiejų partijų susitarimas, kurį patvirtins Parlamentas.
Bet atrodo, kad ir šioms premjerės viltims nėra lemta išsipildyti. Jungtinės Karalystės partijos, vienos noriai, kitos nelabai, jau pradėjo pasiruošimą dar vieniems EP rinkimams, kurių anksčiau norėjo išvengti.
Susitarimo dar nematyti
Artimiausiomis dienomis leiboristai ir konservatoriai turi nuspręsti, ar įmanoma pasiekti abi partijas tenkinantį susitarimą.
„Mes jau anksčiau esame sakę, kad vyriausybė privalo patraukti savo raudonąsias linijas į šalį. Tikimės pasiekti kompromisą, tačiau su to nenorinčia vyriausybe sunku pasiekti bet kokį susitarimą“, – teigė šešėlinė verslo sekretorė Rebecca Long-Bailey.
Bet derybose savo partijų pozicijų yra suvaržyta ne vien Th.May, bet ir Leiboristų partijos lyderis Jeremy Corbynas.
Konservatoriai ragina Th.May nenusileisti – nepritarti Jungtinės Karalystės pasilikimo muitų sąjungoje pasiūlymui, o daugelis leiboristų parlamentarų žada nepalaikyti susitarimo, jeigu nebus organizuojamas antras referendumas, kuriuo piliečiai galėtų išreikšti valią dėl išstojimo sutarties.
Nepavykus susitarti britams vėl grėstų variantas išstoti iš ES be susitarimo, bet vyriausybė nori išvengti tokio scenarijaus.
Antradienį kassavaitiniame ministrų kabineto susitikime „Brexit“ sekretorius Stephenas Barclay iškėlė idėją dar toliau nukelti „Brexit“, jeigu parlamentarai nepasieks susitarimo iki spalio 31 dienos.
Pradėjo ruoštis rinkimams
Atrodo, kad EP rinkimuose britai ruošiasi išreikšti visą pyktį dėl valdžios nesugebėjimo surasti bendrą kalbą ir išstoti iš ES.
Pagal apklausų duomenis, didžiausio rinkėjų palaikymo turėtų sulaukti kovo mėnesį įkurta „Brexit“ partija. Ją palaiko apie 30 proc. britų, Nigelo Farage’o vadovaujama partija galėtų iškovoti net 21 iš 73 mandatų.
„Brexit“ partijos atstovas Nathanas Gillas „Lietuvos rytui“ praėjusį mėnesį tvirtino, esą jų partija siekia, kad žmonių balsas būtų išgirstas, o Jungtinė Karalystė paliktų praeityje viską, kas buvo blogai.
„Tai, kas vyksta pastaruosius 3 metus, yra bandymas apversti, sulaikyti, pakeisti britų visuomenės norą ir įrodyti, kad mes klydome balsuodami už pasitraukimą“, – karčių žodžių dabartinei valdžiai negailėjo N.Gillas.
Ši partija nori pakeisti ir Jungtinėje Karalystėje esamą rinkimų sistemą, kad visiems britams būtų atstovaujama vienodai.
Į Briuselį dar gali negrįžti
Tiesa, euroskeptikų norai pasišildyti šlovės spinduliuose dar gali neišsipildyti, nes britų europarlamentarai į Briuselį ir Strasbūrą gali nebegrįžti.
Taip nutiktų, jeigu išstojimo iš ES procese proveržis įvyktų iki birželio 30 dienos, nes naujai išrinkti europarlamentarai posėdžiauti pradėtų liepos 1-ąją.
Tačiau net jeigu ir konservatoriams su leiboristais pavyktų pasiekti susitarimą, tai nereiškia, kad ketvirtojo reikšmingo balsavimo dėl „Brexit“ sutarties metu būtų pasiekta parlamentinė dauguma.
Nepasitenkinimas politine situacija auga ne tik tarp rinkėjų, bet ir tarp partijų. Euroskeptikas seras Billas Cashas kartu su kitais kieto „Brexit“ siekiančiais parlamentarais ragina premjerę kuo greičiau atsistatydinti, nes jai nepavyks šalies išvesti iš politinės aklavietės.
Kiekvienoje partijoje yra parlamentarų, kuriems nepriimtinos galimos lyderių nuolaidos, padarytos dėl bendro abiejų partijų sprendimo.
Prognozuoti politinę ateitį Jungtinėje Karalystėje darosi vis sunkiau, tačiau akivaizdu, kad iš Europos skubėję britai dar bent kurį laiką nesitrauks.
