Aklo šlovinimo tradiciją šiais metais pažeidė laikraštis „Novaja gazeta“. Apžvalgininkas Pavelas Gutiontovas išspausdino nedidelį tyrimą apie tuos, kurie nedalyvavo mūšiuose dėl Berlyno, nežygiavo Raudonojoje aikštėje per pergalės paradą.
Todėl, kad buvo sušaudyti anksčiau. Ir tai padarė Sovietų Sąjungos represinės žinybos NKVD – Vidaus reikalų liaudies komisariatas – sovietiniai organai.
Pagal karinių tribunolų nuosprendžių įrašus, jie nužudė 157 tūkst. 593 žmones – maždaug 15 visos armijos divizijų. Tai nutylėjo sovietinė, o paskui rusų karinė istorija. Ir tik pastaruoju metu ją pradėjo atskleisti archyvai.
Žinoma, karų be netekčių nebūna. Kaip ir situacijų, kai be negailestingų bausmių išdavikams, persimetėliams ir bailiams neapsieinama. Bet viską galima suvokti lyginant.
Pasiųsdavo į mirtį
Antrajame pasauliniame kare britų karo tribunolai mirties bausmę skyrė 40 savo kariškių, prancūzai – 102, amerikiečiai – 146.
Ir net pagrindinis SSRS priešas – vokiečių vermachtas nuo 1939 m. rugsėjo 1-osios iki 1944 m. rugsėjo 1-osios pagal karo tribunolų nuosprendžius mirties bausmę skyrė tik 7810 žmonių.
„Nejau tikrai mūsų armija pasirodė nedrausmingiausia ir nepatikimiausia?“ – klausia „Novaja gazeta“.
Karo metais tribunolai iš viso nuteisė 2 530 663 žmones. Nepakliuvusieji į sušaudomųjų sąrašus buvo siunčiami į bausmės kuopas ir batalionus.
Jie pavojingiausiose frontų vietose savo kūnais detonuodavo minų laukus, buvo siunčiami į akistatą su priešo kulkosvaidžiais.
Baudė už pasidavimą
Už ką juos naikino? Už įvairius „nusikaltimus“. Pavyzdžiui, už tarp draugų pasakytus žodžius: „Kad ir kaip būtų, bet „meseris“ („Messerschmitt“ – vokiečių naikintuvas. – Red.) – geras fricų lėktuvas!“
Už tai, kad pasidalijo naujiena, atskriejusia iš kaimyninio bataliono. Už pakeltą nuo žemės vokiečių proklamaciją, kurią kyštelėjo į kišenę cigaretei susisukti. Visa tai buvo laikoma tėvynės išdavyste.
Apžvalgininkas P.Gutiontovas pateikia skaičius. Iš pastarųjų aiškėja, kad pirmaisiais karo metais sovietų armija pakliūdavo į vokiečių nelaisvę batalionais, pulkais ir divizijomis. Tuomet tribunolai už pasidavimą priešui nuteisė 21 6142 žmones.
1943-iaisiais, kai vokiečiai buvo sutriuškinti prie Maskvos, Stalingrade ir Kursko mūšyje, sovietinis NKVD nedelsiant sušaudyti ar į baudos kuopas – o tai reiškė mirties bausmės atidėjimą – pasiuntė 72 7204 armijos karius. Nors šie kariai jau buvo sukaupę patirties kovojant su fašistais.
Žurnalistas P.Gutiontovas tęsia: „Sakykime viską iki galo: arba – arba. Arba baudžiamieji sovietų valdžios organai, vykdydami negirdėtą pasaulio karinėje istorijoje terorą, per karą būtent taip užtikrino pergalę armijai, nenorėjusiai ir nesugebėjusiai ginti tėvynės. Ir tuomet represiniams organams – amžinas dėkingumas už tai.
Arba sovietų pergalė buvo pasiekta nepaisant visų valdžios pastangų. O aršus, melagingas, nežmoniškas režimas tiesiog nežinojo kito būdo kovoti už savo egzistavimą.“
„Tikėjo valdžios teisingumu“
Publikacijos pabaigoje „Novaja gazeta“ cituoja garsųjį Josifo Stalino tostą per priėmimą Kremliuje 1945 metų gegužės 24-ąją.
„Kita tauta būtų galėjusi pasakyti vyriausybei: jūs nepateisinote lūkesčių, pasitraukite.
Pasirinksime kitą vyriausybę, kuri sudarys taikos sutartį su Vokietija ir garantuos mums ramybę. Bet rusų tauta taip nepasielgė.
Ir šis rusų tautos pasitikėjimas sovietine vyriausybe tapo ta lemtinga jėga, kuri garantavo lemiamą istorinę pergalę prieš žmonijos priešą – fašizmą. Ačiū jai, rusų tautai, už šį pasitikėjimą!“ – sakė J.Stalinas.
Toliau pateikiama dabartinė apžvalgininko P.Gutiontovo išvada – šio laiko atsakymas tuomečiam vadui: „Kad niekas negalėtų J.Stalinui pasakyti: „Jūs nepateisinote mūsų vilčių“, uoliai dirbo didžiulė baudžiamoji sistema.
Ji triuškino be pasirinkimo ir tuos, kurie netikėjo savo vyriausybės politikos teisingumu, ir tuos, kuriuos tik įtarė taip manant.“
Metai nauji – gegužės 9-osios kalba ta pati
Rusijai ketvirtadienį minint 74-ąsias pergalės Antrajame pasauliniame kare metines, prezidentas Vladimiras Putinas per karinį paradą sakė kalbą, kuri buvo panaši į tą, kurios rusai klausėsi pernai. Vadovas šlovino Sovietų Sąjungos karių žygdarbius ir smerkė valstybes, kurios, anot jo, šiandien garbina nacių talkininkus.
„Didžiojo Tėvynės karo, jo tiesos atminimas yra mūsų sąžinė ir atsakomybė. Mūsų dienomis matome, kaip virtinėje valstybių sąmoningai iškraipomi karo įvykiai, kaip keliami į didvyrius tie, kurie užmiršę garbę ir žmogiškąjį orumą tarnavo naciams. Begėdiškai meluojama vaikams išduodant savo protėvius“, – per Maskvoje vykusį minėjimą kalbėjo V.Putinas.
Prezidentas pasakė kalbą tūkstančiams karių ir veteranų, Raudonojoje aikštėje prasidėjus kasmečiam paradui, per kurį Maskvos gatvėmis važiuoja šimtai karinės technikos vienetų. „Praėjusio karo pamokos tebėra aktualios. Darėme ir darysime viską, kas būtina, kad užtikrintume didelį mūsų ginkluotųjų pajėgų kovinį pajėgumą, aukščiausio šiuolaikinio lygio gynybos potencialą“, – pareiškė V.Putinas.
Kariniame parade Maskvoje šiemet nedalyvavo nė vienas užsienio lyderis. V.Putino atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas teigė, kad Kremlius nesiuntė oficialių kvietimų užsienio šalių vadovams. Pasak analitikų, tai rodo didėjančią Maskvos izoliaciją po Krymo aneksijos.
