R. Duterte užsienyje yra pagarsėjęs necenzūriniais pasisakymais, tačiau Filipinuose politikas tebėra itin populiarus, nes vietos gyventojams yra įgrisusi disfunkcinė padėtis šalyje ir politinis elitas.
Prezidentas nori sugrąžinti mirties bausmę už su narkotikais susijusius nusikaltimus. Tai būtų dalis jo kruvinos kovos su narkotikais, jau pareikalavusios tūkstančių įtariamųjų ir narkomanų gyvybių.
R. Duterte griežta kovos su nusikalstamumu politika, kurioje taip pat numatomas amžiaus, nuo kurio gali būti taikoma baudžiamoji atsakomybė, sumažinimas nuo 15 iki 12 metų, buvo vienas svarbiausių faktorių, nulėmusių jo pergalę 2016-ųjų rinkimuose.
Daugiau kaip 61 mln. užsiregistravusių rinkėjų pirmadienį savo balsais išdalins maždaug 18 tūkst. vietų Atstovų Rūmuose ir vietinėse administracijose, įskaitant 12 vietų 24 narių Senate. Balsavimas prasidėjo 6 val. vietos (1 val. Lietuvos) laiku.
Vis dėlto prezidentui šiuose rinkimuose svarbiausia užsitikrinti Senato kontrolę bei pasiekti, jog Atstovų Rūmai liktų jo sąjungininkų rankose.
Opozicijos kandidatai Senatą laiko paskutiniu įstatymų leidžiamosios, vykdomosios valdžios ir teismo savitarpio priklausomybės principo bastionu, turėdami omenyje tvirtą R. Duterte šalininkų dominavimą žemuosiuose Atstovų Rūmuose.
Pernai opozicijos senatoriai ėmėsi veiksmų blokuoti siūlomus įstatymus, kurie, jų nuomone, pakenktų pilietinėms laisvėms.
Rinkimų kampanijos metu buvo narstoma R. Duterte politika ir svarbiausios programos, įskaitant jo vajų prieš narkotikus, nusinešusį daugiau kaip 5,2 tūkst. įtariamųjų – daugiausia neturtingų miestiečių – gyvybes.
Vietų Senate siekiantys prezidento sąjungininkai, vadovaujami jo buvusio nacionalinės policijos viršininko Rolando dela Rosos, kuris pirmasis ėmė taikyti griežtas priemones po R. Duterte atėjimo į valdžią 2016 metų viduryje, šią politiką teisino.
Be kruvino vajaus prieš narkotikus, protestai ir kritika taip pat lydėjo grubią R. Duterte retoriką ir tai, ką nacionalistai vadina nuolaidžiavimo Kinijai politika, galinčia pakenkti Filipinų teritorinėms pretenzijoms Pietų Kinijos jūroje.
Gegužės 3–6 dienomis atlikta nepriklausomos visuomenės nuomonės tyrimo agentūros „Pulse Asia“ apklausa parodė, kad tarp realiausių pretendentų yra 11 iš R. Duterte remiamų kandidatų į senatorius ir keturi kiti kandidatai, įskaitant tik vieną opozicijos atstovą.
Opozicija perspėja, jog gavęs Senato kontrolę R. Duterte gali pasiekti, kad bus panaikintas vienos prezidento kadencijos apribojimas. Tai leistų jam siekti perrinkimo, nors pats Filipinų lyderis yra nekart sakęs, kad pasibaigus kadencijai jis pasitrauks.
Be kita ko, įstatymų leidėjų parama leistų R. Duterte išplėsti savo prieštaringai vertinamą kovą su narkotikais sugrąžinant mirties bausmę. Jungtinių Tautų Žmogaus teisių taryba tokį siekį yra pavadinusi „dideliu pavojumi“.
Filipinuose mirties bausmė buvo panaikinta 1987 metais, tada šešeriais metais vėliau ji buvo sugrąžinta, o 2006-aisiais – vėl panaikinta.
Politikų šeima
74-erių prezidentas aktyviai dalyvavo rinkimų kampanijoje, agituodamas balsuoti už savo šalininkus, kandidatuojančius į Senatą. Per vėlai vakare rengtus mitingus jis sakydavo ilgas kalbas ir nevengdavo įžeidinėti savo šalininkų oponentų.
Savivaldybių ir miestų merų rinkimų rezultatai turėtų paaiškėti praėjus kelioms valandoms po balsavimo apylinkių užsidarymo. Kas pateks į Senatą ir Atstovų Rūmus, planuojama paskelbti penktadienį.
Net jei prezidento kadencijų apribojimas nebus panaikintas, R. Duterte atžalos, regis, turi realių šansų pratęsti tėvo valdymą.
R. Duterte dukra Sara, kai kurių laikoma potencialia prezidento įpėdine 2022-ųjų rinkimuose, šiame balsavime siekia išsaugoti pietinio Davao miesto merės postą.
Jos jaunesnysis brolis Sebastianas siekia tapti Davao vicemeru, o vyriausiasis prezidento sūnus Paolo kandidatuoja į Atstovų Rūmus.
Saugumą rinkimų apylinkėse užtikrina policija; prieš rinkimus užfiksuota 20 nužudymų, susijusių su balsavimu, o dar 24 žmonės buvo sužaloti, rodo oficialūs duomenys.
