300 smulkių audinių pavyzdžių, dauguma kurių yra trumpesni nei milimetras, aptiko su naciais bendradarbiavusio anatomo Hermanno Stieve'o palikuonys. 1952 m. miręs profesorius Antrojo pasaulinio karo metais tyrė 184 žmonių, nužudytų už politinį pasipriešinimą, kūnus. Dauguma šių aukų buvo moterys. Kai kurios jų buvo aukšto rango pasipriešinimo dalyvės ir priklausė antinacistinei organizacijai „Raudonoji kapela“.
Audinių pavyzdžiai rasti 2016 m. buvusiuose H.Stieve'o namuose. Jie buvo tvarkingai sudėti į juodas dėžutes, kai kurios jų buvo pažymėtos vardais. Rasti palaikai buvo perduoti tirti Berlyno Šaritė universitetinės ligoninės specialistams.
„Tokie maži audinių pavyzdžiai paprastai nėra laidojami, – naujienų agentūrai AFP sakė vienas iš tyrėjų Andreasas Winkelmannas iš Brandenburgo medicinos mokyklos. – Bet ši istorija ypatinga, nes palaikai yra žmonių, iš kurių buvo atimta teisė būti palaidotiems, kad jų artimieji nesužinotų, kur yra jų kapai.“
Pirmadienį vykusioje aukų pagerbimo ceremonijoje dalyvavo ir nužudytų politinių kalinių artimieji. Visi audinių pavyzdžiai buvo sudėti į vieną karstą ir palaidoti Berlyno centre esančiose Dorotejenštato kapinėse, šalia paminklo nacių aukoms.
Kaip nustatė Vokietijos rezistencijos atminimo centro specialistai, politinių kalinių kūnus H.Stieve'ui vairuotojas dažnai atveždavo iš karto po egzekucijos Plötzensee kalėjime. Anatomas juos skrosdavo, atlikdavo tyrimus, o po to kremuodavo ir išsiųsdavo pelenus užkasti Berlyno Parkfriedhof Marzahn kapinėse.
Pasak Vokietijos rezistencijos atminimo centro direktoriaus Johanneso Tuchelio, H.Stieve'as politinių kalinių kūnų skrodimus vykdė 1942-1943 metais.
„Jis nedirbo su koncentracijos stovyklų aukomis, nedirbo su nacių gydytojais“, – patikslino profesorius, duodamas interviu BBC.
Adolfo Hitlerio režimo laikais Plötzensee kalėjime buvo nužudyta beveik 3 tūkst. žmonių. Egzekucijos buvo atliekamos nukertant galvą arba pakariant.
„Mes nustatėme, kad H.Stieve'as sistemingai padėdavo Reicho teisingumo ministerijai trinti šių nusikaltimų pėdsakus“, – teigė profesorius J.Tuchelis.
H.Stieve'as ėjo Berlyno anatomijos instituto direktoriaus pareigas nuo 1935 m. iki mirties 1952-aisiais. Jis ypatingai domėjosi reprodukcine anatomija ir tyrinėjo prielaidą, kad stresas, kurį moteris patiria gavusi mirties bausmę, sutrikdo jos menstruacinį ciklą.
