Diktatūrinį Šiaurės Korėjos režimą užklupo naujos bėdos. Valdžia paskelbė, kad šalis susidūrė su didžiausia sausra per 37 metus, ir pakvietė žmones kovoti su pasėlių patiriama žala.
Tokia informacija pasirodė netrukus po to, kai Jungtinės Tautos (JT) pranešė, kad 10 milijonų žmonių Šiaurės Korėjoje yra būtina pagalba maisto produktais. Anot JT ataskaitos, šiais metais vidutinis šalies pilietis išgyvena per dieną suvartodamas vos 300 gramų maisto.
Pasiglemžė daugybę gyvybių
Paskutinįkart badmetis Šiaurės Korėjoje buvo nuo 1994-ųjų iki 1998-ųjų.
Nėra tikslių skaičių, tačiau jo metu šalyje žuvo nuo 240 tūkst. iki 3,5 mln. žmonių. Per šį badmetį Šiaurės Korėja pirmą kartą istorijoje prašė tarptautinės bendruomenės pagalbos.
Neaišku, ar ši sausra gali sukelti tokius pat pražūtingus padarinius, tačiau pranešimai apie mažą derlių ir sausros sunaikintus pasėlių laukus ekspertams kelia nerimą.
„Dar nėra žinoma, kas bus po šios sausros, nes visi iš Šiaurės Korėjos atkeliaujantys duomenys nėra patys skaidriausi“, – teigia „NK News“ žurnalistas Oliveris Hothamas.
Šiaurės Korėjos naujienų agentūra KNCA praneša, jog nuo metų pradžios šalyje iškrito tik 54,4 mm kritulių ir tai yra žemiausias lygis nuo 1982-ųjų.
Laikraštyje „Rodong Sinmun“ pasirodžiusiame straipsnyje buvo rašoma, kad dabar valstybei labiau nei bet kada reikia vandens ir žmonės nuožmiai kovoja siekdami išvengti sausros padarinių.
„Žemės ūkio sektoriaus darbuotojai privalo intensyviai dirbti laukuose, kad apsaugotų juos nuo žalos“, – korėjiečius nepasiduoti ragino straipsnis.
Sieja su JAV sankcijomis
Praėjusį mėnesį JT Pasaulinės maisto programos atstovai tvirtino, kad 2018 metais nuimtas pasėlių kiekis Šiaurės Korėjoje buvo mažiausias per dešimtmetį. Jie teigė, kad situacija šalyje vasaros mėnesiais gali tik pablogėti ir badas grės gerokai didesniam skaičiui valstybės piliečių.
Šiaurės Korėjai tarptautinė bendruomenė šiuo metu taiko griežtas sankcijas.
Tokių priemonių buvo imtasi siekiant sustabdyti Pchenjano vykdomą branduolinę programą.
Tai gerokai sumažino šalies eksporto mastą. Neaišku, kokias užsienio valiutos atsargas turi Šiaurės Korėja, kad galėtų nusipirkti būtinų maisto produktų.
Valstybinė Šiaurės Korėjos žiniasklaida nuosekliai kartoja, kad šaliai taikomos sankcijos lemia piliečių gyvybės ir mirties klausimo sprendimą, tačiau neaišku, kokį tiksliai poveikį jos turi.
„Šiaurės Korėja nori parodyti, kad badas šalyje nulemtas JAV sankcijų, – galbūt tada amerikiečiai būtų labiau linkę jas panaikinti“, – tvirtino vieno analizės centro darbuotojas Benjaminas Silbersteinas.
Sankcijos nedraudžia į Šiaurės Korėją gabenti humanitarinę pagalbą ir netgi trukdo jiems eksportuoti produktus, kurie gali būti panaudoti šalies piliečiams maitinti.
Šalį palieka organizacijos
Bet pagalbą šaliai teikti gali tik kelios patvirtintos organizacijos, kurios dėl griežtų sankcijų dirba itin sudėtingomis sąlygomis.
2017 m. Šiaurės Korėją paliko nevyriausybinė organizacija „Gelbėkit vaikus“, nes jai buvo pernelyg sunku tęsti veiklą.
Nepanašu, kad organizacijų veikimo aplinka šioje šalyje greitu metu pasitaisys.
JAV prezidento Donaldo Trumpo ir Šiaurės Korėjos lyderio Kim Jong-uno antrosios derybos dėl branduolinio šalies nusiginklavimo nebuvo tokios sėkmingos.
Praėjusią savaitę JAV perėmė Šiaurės Korėjos krovininio laivo kontrolę, tvirtindama, kad tai pažeidžia šaliai taikomas sankcijas. Pchenjanas reikalauja sugrąžinti jų laivą, bet tuo pat metu pamažu atnaujina ginklų bandymus.
Tai gali sukelti ne tokią JAV reakciją, kokios sausros ir badmečio akivaizdoje reikia Šiaurės Korėjai.
Bet tai jau nebe pirmas kartas, kai paaiškėja, kad režimo lyderiui ginklai yra svarbiau už kenčiančius žmones.
Parengta pagal BBC.
