Gegužės 15 dieną prieš 130 metų geležinė struktūra po dvejų metų, dviejų mėnesių ir penkių dienų statybų buvo užbaigta.
Tuo metu 300 metrų aukščio Eiffelio bokštas buvo aukščiausias statinys pasaulyje.
Dabar tokiu aukščiu nieko nenustebinsi – net Vilniaus televizijos bokštas siekia 326,4 metro. Tačiau Eiffelio bokšto trauka nepaneigiama ir neblėstanti: kasmet šį bokštą aplanko per 7 mln. turistų.
Bokšto visam laikui nenorėjo
Inžinierius Gustave’as Eiffelis bokštą suprojektavo 1889 metais Paryžiuje vykusiai Pasaulinei parodai, minint šimtmetį nuo Didžiosios Prancūzijos revoliucijos pradžios.
Eiffelio bokštą statė 300 darbininkų, jam sunaudoti 18 038 geležies gabalai, 2,5 mln. kniedžių. Bokštas sveria 10 tūkstančių tonų.
Jis buvo pastatytas kaip moderniojo mokslo simbolis. Kaip sakė pats G.Eiffelis, jis simbolizuoja „ne tik moderniosios inžinerijos meną, bet ir pramonės bei mokslo amžių, kuriame mes gyvename“.
Daugybė žmonių tuomet plūdo apžiūrėti įspūdingo dydžio pastato. Kad patektų į viršūnę ir galėtų apžvelgti Paryžiaus panoramą, jie turėjo užkopti 1710 laiptukų. Liftai į Eiffelio bokštą buvo galutinai įrengti tiktai gegužės 26-ąją.
Svaidė kritikos strėles
Imta svarstyti, kad galbūt reikėtų bokštą, pramintą Geležine Dama, palikti stovėti visam laikui, nors planuota, jog konstrukcija stovės 20 metų.
Tačiau nemaža dalis paryžiečių protestavo: jiems atrodė, kad bokštas siaubingai darko Prancūzijos sostinės panoramą.
Vienas jų – rašytojas Guy de Maupassant’as – teigė, kad bokštas subjaurojo Paryžiaus veidą, bet pats nuolat pietaudavo jo restorane. Pasak rašytojo, tai vienintelė Paryžiuje vieta, iš kurios jo nematyti.
Beje, ir dabar galite pavalgyti Eiffelio bokšte.
Čia veikia prabangus, „Michelin“ žvaigždę turintis restoranas „Le Jules Verne“.
Per 130 metų, kai stovi Eiffelio bokštas, įvyko du pasauliniai karai.
Pirmojo pasaulinio karo metais jis perdavė radijo signalus, o per Antrąjį pasaulinį karą liftų laidai buvo nupjauti, kad naciai negalėtų pasinaudoti šiuo bokštu.
Bokštas atlaikė ir didelį gaisrą, kuris 1956 m. kilo jo viršutiniame aukšte. Nors Eiffelio bokšto spalva atrodo lygi, iš tiesų jis nėra nudažytas viena spalva.
Atsižvelgiant į perspektyvos dėsnius, bokšto viršus nudažytas tamsiau, o į apačią dažų spalva šviesėja. Saugant nuo rūdžių kas 7 metus jis yra perdažomas sunaudojant 50–60 tonų dažų.
Po kruvinų teroro išpuolių Paryžiuje nutarta apačioje pastatyti apsauginę stiklo sieną, nuolatos patruliuoja ginkluoti kariai.
Didžiulė šventė mieste
Šią savaitę Eiffelio bokštui plūdo sveikinimai iš viso pasaulio. Beje, vienas bokštas sveikino kitą – linkėjimus senukui Eiffeliui atsiuntė CN bokštas Toronte.
Trečiadienį Eiffelio apžvalgos aikštelėse lankėsi 1,35 tūkst. vaikų ir ten piešė atvirukus, o vėliau rengė iškylą soduose bokšto papėdėje.
Tos dienos vakarą pasitelkus 500 projektorių ir lazerių buvo surengtas įspūdingas šou, jis truko 12 minučių.
Šou kartojamas dar tris vakarus, šiandien – paskutinė proga išvysti šį reginį.
Šviesų spektaklio idėja – Eiffelio istorija nuo statybų iki mūsų dienų.
Prie šio bokšto šventės, renginiai ir protestai vyksta dažnai.
Bokštas taip pat naudojamas kaip solidarumo su likusiu pasauliu simbolis po svarbių įvykių. Visai neseniai jis užtemo – taip buvo pagerbti per atakas Šri Lankoje žuvę žmonės.
Beje, trečiadienį per pavasarinę audrą Paryžiuje į Eiffelį trenkė žaibas.
Per metus žaibo išlydį bokštui tenka atlaikyti 4–5 kartus. (AFP, „Business Insider“, LR)
