Didžioji Britanija ir Nyderlandai EP rinkimuose balsavo ketvirtadienį, tačiau didžiojoje dalyje Europos Sąjungos (ES) valstybių narių rinkimai į EP vyks sekmadienį. Visose 28 ES valstybėse narėse balsavimo teisę turi daugiau kaip 400 mln. rinkėjų.
Beveik niekas nesitikėjo, kad Didžiajai Britanijai teks balsuoti EP rinkimuose, kai šalis beveik prieš trejus metus balsavo už pasitraukimą iš ES. Ministrė pirmininkė Theresa May žadėjo, kad Didžioji Britanija nedalyvaus šiais metais vykstančiuose rinkimuose į EP, tačiau, britų parlamentui tris kartus atmetus premjerės su ES suderėtą susitarimą dėl išstojimo sąlygų, šaliai neliko kito pasirinkimo. Didžioji Britanija dar kovo 29 d. turėjo palikti ES, bet dėl politinės aklavietės šalyje ES sutiko atidėti „Brexit“ iki spalio pabaigos.
Vienintelėje Čekijoje rinkėjai galės balsuoti dvi dienas – penktadienį ir šeštadienį. Airijoje balsavimas prasideda 7.00 val. ryto ir baigsis penktadienį vakare.
Šeštadienį balsavimas rinkimuose į EP vyks Latvijoje, Maltoje ir Slovakijoje. Daugiausiai šalių rinkimus rengia sekmadienį – tai Austrija, Belgija, Bulgarija, Kroatija, Kipras, Danija, Estija, Suomija, Prancūzija, Vokietija, Graikija, Vengrija, Italija, Lietuva, Liuksemburgas, Lenkija, Portugalija, Rumunija, Slovėnija, Ispanija ir Švedija.
Rinkėjai 28 ES šalyse renka 751 narį į Europos Parlamentą.Tai jau devinti rinkimai į EP. Kai tik Didžioji Britanija pasitrauks iš ES, EP narių skaičius sumažės iki 705.
Kadangi balsavimas vyksta skirtingomis dienomis, visų šalių rezultatai paaiškės tik tada, kai baigsis balsavimas visose ES narėse.
Kiekvienai šaliai skiriamas tam tikras skaičius vietų EP, priklausomai nuo šalies populiacijos dydžio. Didžioji Britanija, pavyzdžiui, renka 73 narius į Europos Parlamentą. Kipras, Liuksemburgas ir Malta turi mažiausiai vietų Parlamente – po šešias, o daugiausiai gyventojų turinti ES valstybė narė Vokietija turi net 96 vietas. Prancūzija turi 74 vietas, Italija – 73, Čekija siunčia 21 narį.
Šių metų rinkimus temdo susirūpinimas dėl kraštutinių dešiniųjų partijų iškilimo, kad euroskeptiškos ir kraštutinių dešiniųjų partijos gali laimėti daug balsų rinkimuose į Europos Parlamentą, kurio vaidmuo bus svarbus skiriant naujus Europos Komisijos narius ir sprendžiant kitus klausimus.
Kitas susirūpinimą keliantis klausimas yra rinkėjų aktyvumas. Rinkėjai įprastai pasyviau dalyvauja rinkimuose į EP nei nacionaliniuose rinkimuose. 2014 metais vykusiuose rinkimuose į EP Čekijoje rinkėjų aktyvumas buvo tik 18 proc. Airijoje, priešingai, rinkėjų aktyvumas siekė 52 proc. Belgijos rinkėjai buvo aktyviausi – aktyvumas siekė net 89,7 proc. Po Belgijos rikiavosi Liuksemburgas su 85,6 proc. Tačiau, kaip pažymima, balsavimas šiose dviejose šalyse yra privalomas, kaip ir Bulgarijoje, Kipre bei Graikijoje.
2014 metais mažiausias rinkėjų aktyvumas buvo Slovakijoje – 13,1 proc.
